Naujienos

SLAPYVARDIS

Visus grožinės literatūros kūrinius J. Tumas pasirašydavo Vaižgantu, tuo slapyvardžiu išėjo ir pirmosios knygos: „Vaizdeliai“ (1902), „Šis – tas. Trys Vaižganto apysakėlės“ (1906), „Sceniškieji vaizdeliai“ (1907). Vaižgantas tapo rašytojo asmens simboliu, antrąja pavarde <...>. Senieji svėdasiškiai pasakoja, kad Rytų Aukštaitijoje visada sėdavo daug linų. Buvęs paprotys ieškoti dvilypio lino, kurį įpindavo į linarovio pabaigtuvių vainiką. Tokį vainiką, kaip gausos simbolį, kabindavo ant sienos, vadindavo vaisgančiu. Greičiausiai šie papročiai, o ne tolimi ir užmiršti dievai, paskatino ir J. Tumą pasirinkti Vaižganto slapyvardį.

Vaitiekūnienė A. Vaižgantas. – Vilnius: Vaga, 1982. P. 44-45.

   

Į PARODOS PRADINĮ PUSLAPĮ 

APIE PARODĄ
JUOZO TUMO-VAIŽGANTO BIOGRAFIJA 
JUOZO TUMO-VAIŽGANTO KŪRYBA 
APYSAKOS „DĖDĖS IR DĖDIENĖS“ LEIDIMAI 
LITERATŪRA APIE JUOZĄ TUMĄ-VAIŽGANTĄ
RAŠYTOJO SLAPYVARDIS 
VAIŽGANTO TESTAMENTAS 
„DEIMANČIUKŲ“ IEŠKOTOJO TAKAIS 
J. TUMO-VAIŽGANTO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS ANYKŠČIŲ KRAŠTE 
NUOTRAUKŲ GALERIJA