Naujienos

Anykštėnai kraštotyrininkai vėl susirinko draugėn

Snieguotą lapkričio 27 dienos šeštadienį  anykštėnai kraštotyrininkai vėl susirinko draugėn į tradicinį sambūrį „Draugaukime-bendraukime-bendradarbiaukime“.

Į Anykščius, nepabūgę gausaus sniego, iš Vilniaus atvyko Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos narys Arvydas Ščiukaitis, iš Panevėžio – Surdegio praeities tyrinėtoja Valentina Vatutina, nuolatinis sambūrio akimirkų įamžintojas, kraštotyrininkas Tautvilis Uža. Renginyje dalyvavo didžioji dauguma Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narių, o tarp jų ir Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius. Šį kartą Draugijos narių gretas papildė dar vienas naujas narys, neseniai iš Panevėžio gyventi sugrįžęs į tėviškę, Valentinas Genotis.

Draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius renginio pradžioje pasveikino jubiliejus švenčiančius kraštotyrininkus: Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkę Ligita Matulienę ir istoriką, leidėją, visuomenininką, Anykščių krašto Garbės ambasadorių Ukrainoje Virginijų Strolią.

Kraštotyrininkai sambūrio metu dalinosi savo patirtimis, įžvalgomis, darbais. Apie patirtis, renkant medžiagą ir leidžiant Strolių giminės knygą,  mintimis dalinosi kraštotyrininkas V. Strolia. Jis pristatė giminaitės Vandos Strolaitės-Zinienės parengtą kraštotyros studiją „Strolių giminės knyga“ ir papasakojo, kaip buvo renkama medžiaga ir nuotraukos būsimai knygai, atskleidė, kad leidybiniam darbui buvo suburta profesionalų komanda. V. Strolia patarė kraštotyrininkams, kurie ateityje pasiryš leisti savo giminių istorijas, nepatingėti paskaityti tarpukario spaudą, pasidomėti to meto papročiais bei madomis.

Bibliotekininkė L. Matulienė perskaitė pranešimą  „Petras Biržys ir pirmasis Anykščių kraštotyros leidinys“, kurio metu pristatė literato kraštotyrininko P. Biržio Akiro slapyvardžiu 1928 m. išleistą pirmąją lietuvišką knygą apie Anykščius. Kraštotyros monografija „Anykščiai“ buvo Akiro sumanytos serijos „Lietuvos miestai ir miesteliai“ spaudinys. Į leidinį P. Biržys sudėjo legendas apie Anykščių miesto kilmę, vertingą istorinę medžiagą. Aštuoniasdešimties puslapių knygelėje  pateikiama rašytojo Antano Vienuolio kūrinio „Vėžys“ ištrauka, pristatomi literatūros klasikai Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, garsiausi to meto anykštėnai. Knyga iliustruota nuotraukomis.

Politikė, pedagogė, Kovo 11-osios Akto signatarė Irena Andrukaitienė kalbėjo tema „Svarbiausi žmonės gydytojos, rašytojos, poetės, vertėjos, visuomenininkės Vandos Didžiulytės gyvenime“.  Savo pranešime I. Andrukaitienė atskleidė Vandos vidinio pasaulio grožį. Pranešėja papasakojo apie V. Didžiulytės meilę motinai Liudvikai Didžiulienei bei savo dukrytei Vandytei, pateikė faktus apie Didžiulių šeimos atstovės artimą draugystę su rusų literatūros klasiko Antono Čechovo broliu Michailu ir jo seserimi Marija bei bičiulystę su poete Salomėja Nėrimi.

Muziejininkas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis  pasidžiaugė savo naujuoju leidiniu „Kelminio pasaka: Zenono Valuntos skulptūrų karalystė“ (2021 m.), prisiminė  svarbiausius  tautodailininko gyvenimo  faktus, apžvelgė buvusios Z. Valuntos sukurtų medžio skulptūrų karalystės ženklus.

VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja A. Berezauskienė, aktyviai tyrinėjanti žymių anykštėnų asmenines bibliotekas,  pasiūlė ateinančiais metais visą seminarą paskirti asmeninėms bibliotekoms. Ji akcentavo, kad asmeninėms bibliotekoms skiriamas per mažas dėmesys, o jos saugo daug informacijos. Renginio metu kraštotyrininkas Artūras Šajevičius parodė savo  iš prosenelių paveldėtos asmeninės bibliotekos  retus ir senus leidinius su įvairiais įrašais, spaudais bei kitais nuosavybės ženklais. A. Šajevičius Viešajai bibliotekai padovanojo rašytojo Felikso Bernatovičiaus 4 tomų istorinį romaną „Pojata, corka Lezdejki albo Litwini w XIV wieku“ („Pajauta, Lizdeikos duktė, arba Lietuviai XIV amžiuje“), išleistą 1898 m. Varšuvoje.

Šio straipsnio autorė, bibliotekininkė Birutė Venteraitienė, parengusi išleistų kraštotyrininkų knygų apžvalgą,  pristatė parodą  „2020–2021 metų anykštėnų kraštotyrininkų darbų derlius“ (2021 m.).  O derlius tikrai gausus – daugiau kaip dvi dešimtys knygų, tarp kurių net šešios kraštotyrininko R. Guobio išleistos knygos, gamtos  kraštotyrai priskirta S. Obelevičiaus knyga „Imunitetą stiprinantys augalai“ (2021 m.) ir vienas iš reikšmingiausių Anykščių krašto istorijai skirtų leidinių – 2020 m. parengta ir išleista kraštotyrininko, pedagogo Gintaro Ražansko knyga „Anykščių Jono Biliūno gimnazija“.

Sambūrio metu nemažo dėmesio sulaukė paroda „Kalendoriai skaičiuoja metus“, kurioje eksponuojami kalendoriai iš bibliotekininkės, kraštotyrininkės  L. Matulienės kišeninių kalendoriukų kolekcijos. Savo kišeninių kalendoriukų kolekcijoje ji yra sukaupusi arti 3000 kalendorių.  Ligitos sukaupta kalendoriukų kolekcija yra dalis Anykščių krašto istorijos, atspindinčios vieno ar kito laikotarpio aktualijas, įvairią reklamą, politinius įvykius. Tai tarsi dalis jos kraštotyros veiklos.

Po pranešimų ir pažinties su parodomis, sambūris nesibaigė. Bendrystės išsiilgę kraštotyrininkai diskusijas pratęsė prie kavos puodelio.


Birutė Venteraitienė
Tautvilio Užos nuotraukos