Naujienos

Traupio bibliotekoje paminėtas poeto V. Mačernio 100-metis

Šiltą birželio 22-osios rytą Traupio botanikos sodo medžių pavėsiai buvo užpildyti klausytojų. Už durų palikę rūpesčius, rutiną ir jaukiai susėdę ant pledų, šie klausėsi eilių, muzikos, dalinosi gražiausiomis mintimis. Taip minėta ypatingo poeto, jauniausio lietuvių literatūros klasiko – Vytauto Mačernio – 100-oji gimimo sukaktis.


Vytautas Mačernis – vienas reikšmingiausių savo kartos poetų, kurio vizionieriška poezija paliko ryškų pėdsaką lietuvių literatūros istorijoje. Jaunuolio kūryba – tai amžinų vertybių, į egzistencinius klausimus atsakymų ieškančios, liūdinčios, abejojančios ir vėl sušvintančios sielos istorija. Vertingiausia poeto kūrybos dalis: eilėraščių ciklas „Vizijos“, „Žmogaus apnuoginta širdis“, „Metų“ sonetai. Poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas dėl tragiškos mirties anksti nutrūkusį poeto kūrybinį kelią apibūdina taip: „Vytautas Mačernis gyveno kaip meteoras: staiga pasirodė, sušvito ir lygiai taip pat staiga dingo neįžvelgiamybėje.“

Į bibliotekos organizuojamą literatūrinį rytmetį „Poetas, laurų lapais vainikuotas“ susirinko 5-10 klasių Traupio pagrindinės mokyklos mokiniai ir jų mokytojai. Susipažinę su poeto gyvenimo faktais, klausytojai dalyvavo poeto kūrybos skaitymuose. V. Mačernio kūryba ir joje keliamos egzistencinės žmogaus problemos – aktualios kiekvienam, tad skaityti buvo pakviesti visi klausytojai – gražiausi jaunojo poeto eilėraščiai skambėjo iš bibliotekininkės ir jos pagalbininkės, jauniausių ir vyriausių mokinių bei mokytojų lūpų.

Renginio dalyviai prieš skaitymus buvo paprašyti besiklausant įsiminti po vieną jiems gražiausią ir originaliausią poeto mintį. Po skaitymų šios eilutės sugulė didžiuliame plakate, įamžinusiame renginį ir jame girdėtus gražiausius poeto eilių žodžius. Po kūrybinės užduoties klausytojai dar kartą susėdo, parimo šalia medžių pasiklausyti rytmetį vainikuojančios dainos pagal poeto eiles „Aš pažinau karalių tavyje“, kurią atliko bibliotekos bičiulės Karolina ir Indrė.

Renginio pabaigoje mokyklos vedėja J. Palikevičienė padėkojo bibliotekai už karantino rutinoje neužmirštą svarbų šimtmetį. Klausytojai buvo išlydėti su palinkėjimu būti stipriems ir, kaip kadaise yra sakęs pats V. Mačernis, „išmokti gyventi ir dūžtančiose formose“.

Indrė Musteikytė

Daugiau nuotraukų čia

„AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE“ Pasiklausykime