Naujienos

PAGALBINĖS PRIEMONĖS KNYGOMS SKAITYTI



  1.POPIERIAUS PEILIS 
  2.SKIRTELĖ
  3.REKLAMINĖ JUOSTELĖ
  4.KNYGOS SKIRTUKAS
  5.KNYGOS ŽYMELĖ 
  6.KNYGOS LAIKIKLIS 
  7.KNYGOS SVARELIS 
  8.KNYGOS PADĖKLAS, ATRAMA 
  9.PADIDINAMASIS STIKLAS
10.KNYGOS ŽININTUVĖLIS

 

1.POPIERIAUS PEILIS – neaštrus medinis, metalinis ir pan. peilis, skirtas knygos neapipjautiems lankams supjaustyti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų

 

 

2.SKIRTELĖ – į knygą prie viršutinio nugarėlės galo ties viduriu įklijuota, paprastai ilgesnė už knygos ilgį šilkinė juostelė ar virvelė skaitomai knygos vietai pasižymėti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Į viršų

 

3.REKLAMINĖ JUOSTELĖ – siaura standi popieriaus ar kitos medžiagos atraiža su reklamos tekstu; gali būti vartojama knygos skaitymo vietai žymėti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų

 


 

4.KNYGOS SKIRTUKAS – popierinė, plastikinė, odinė ar kitos medžiagos juostelė su puošybos ir reklamos elementais, dedama į knygą skaitomai vietai žymėti.
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų

 

5.KNYGOS ŽYMELĖ – trumpa, dažniausiai perlenkta, odinė, popierinė ar iš kitokios medžiagos padaryta juostelė, pritvirtinta prie knygos bloko lapų priekinio krašto. Jomis žymima naujo skyriaus pradžia arba kitos žodyno raidės pradžia.

 

 

 

 

 

 

 

 Į viršų

 

6.KNYGOS LAIKIKLIS – įvairaus dizaino objektas, atrama, skirta knygoms lentynoje paremti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų

 

7.KNYGOS SVARELIS – nedidelis įvairaus dizaino objektas, skirtas atverstos knygos lapams prispausti, kad neužsiverstų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

8.KNYGOS PADĖKLAS, ATRAMA – įvairaus dizaino mobilus pagrindas, skirtas knygai pasidėti ją skaitant.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų

 

9.PADIDINAMASIS STIKLAS – ant kaklo kabinami ar rankoje laikomi vaizdą didinantys prietaisai, skirti knygoms skaityti. Būna su papildomu apšvietimu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų

 

10.KNYGOS ŽININTUVĖLIS – įvairaus dizaino, prie knygos, akinių ar padėklo tvirtinamas šviesos šaltinis, padedantis skaityti knygą prieblandoje, tamsoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Į viršų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KNYGOS DEFEKTAI. KNYGŲ KENKĖJAI



  1.DEFEKTINIS EGZEMPLIORIUS
  2.DĖMĖ
  3.GELTIMAS
  4.RUSVĖS
  5.SKELDĖJIMAS
  6.UŽLINKIS
  7.ATSISLUOKSNIAVIMAS
  8.BANGAVIMASIS
  9.BLUKIMAS
10.KREIDĖJIMAS
11.NEAPIPJAUTIEJI KRAŠTAI
12.PATAKA
13.AUSELĖ
14.PŪSLELĖ
15.RAUKŠLĖJIMASIS
16.KIRMGRAUŽOS
17.KIRMINAS
18.KNYGŲ UTĖLĖ
19.PELĖSINIAI GRYBELIAI

 

1.DEFEKTINIS EGZEMPLIORIUS – [lot. defectus – trūkumas, yda], sugadintas egzempliorius, kuriame gali būti neišspausdinta dalis teksto, supainioti spaudos lankai, išplėšti lapai arba sužalotas viršelis ir pan.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

2.DĖMĖ – knygos sritis, kurios spalva pakito sutepus sausa medžiaga ar apipylus skysčiu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

3.GELTIMAS – aplinkos veikiamo, senėjančio popieriaus tapimas gelsvu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

4.RUSVĖS, „lapių“ dėmės – rudos mažos dėmelės, atsiradusios pelėsinių grybelių pažeistame popieriuje. Šios rūšies dėmių paprastai pasitaiko XVIII a. pab. – XIX a. mašininiu būdu pagamintame celiuliozės popieriuje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

5.SKELDĖJIMAS – lakšto dangos arba vidinių sluoksnių pleišėjimas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

6.UŽLINKIS – dėl gamybos defekto užlenktas knygos lapo kampas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

7.ATSISLUOKSNIAVIMAS – suklijuotų sluoksnių atsiskyrimas jiems susidėvėjus arba suirus klijams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų

 

8.BANGAVIMASIS – bangų pavidalo iškylų susidarymas lakštinės medžiagos paviršiuje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

9.BLUKIMAS – laipsniškas dažytos laikmenos spalvos nykimas, veikiant šviesai, drėgmei, aplinkos teršalams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

10.KREIDĖJIMAS – smulkių pigmento dalelių išsiskyrimas popieriaus dangos paviršiuje, dėl senėjimo suirus rišikliui arba dangą paveikus mechaniškai (spausdinant, lankstant ir kt.).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

11.NEAPIPJAUTIEJI KRAŠTAI – nelygūs, banguoti, netolygaus storio, rankiniu būdu pagaminto popieriaus lakšto kraštai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

12.PATAKA – dėmė, atsiradusi popieriaus dviejų sričių –sausos ir šlapios – sandūroje.

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

13.AUSELĖ – išsikišusi lapo dalis, atsiradusi dėl to, kad prieš apipjaustant knygos bloką, lapo kampas buvo užlenktas.

Į viršų

 

14.PŪSLELĖ – išgauba suklijuotų medžiagų paviršiuje, susidariusi dėl tarp sluoksnių likusio oro ar skysčio.

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

15.RAUKŠLĖJIMASIS – raukšlių susidarymas lakšte.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

16.KIRMGRAUŽOS – vabzdžių lervų išgraužtos landos popieriuje, odoje, medyje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

17.KIRMINAS – bet kurios rūšies vabalo vikšras, kenkiantis dokumentams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

18.KNYGŲ UTĖLĖ – vabzdys, mintantis mikroskopiniais pelėsiniais grybeliais, atsirandančiais augalinės kilmės medžiagose.

Į viršų

 

19.PELĖSINIAI GRYBELIAI – drėgnose vietose paplitęs parazitinis bechlorofilis sporinis augalas, mintantis organinėmis medžiagomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KNYGOS TIPAI PAGAL SOCIALINĘ PASKIRTĮ



  1.OFICIALIOJI
  2.MOKSLINĖ
  3.MOKSLO POPULIARINIMO
  4.MASINĖ
  5.MOKOMOJI
  6.GAMYBINĖ
  7.NORMATYVINĖ
  8.GROŽINĖ
  9.INFORMACINĖ
10.ŽINYNINĖ

 

1.OFICIALIOJI – [lot. officialis – smulkus valdininkas] – leidinys, kuriame spausdinama įstatymų, normatyvų ar direktyvų medžiaga ir kurie leidžiami valstybinių ir nevyriausybinių įstaigų, organizacijų vardu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

2.MOKSLINĖ – leidinys, kuriame skelbiami teoriniai ir (arba) eksperimentiniai tyrimai, mokslo ir kultūros istorijos veikalai, dokumentai, archyvų medžiaga (pvz.: monografija, mokslinė ataskaita).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

3.MOKSLO POPULIARINIMO – leidinys, kuriame nespecialistui suprantama forma ir stiliumi aprašomi mokslo, kultūros, technikos dalykai, mokslinių ieškojimų metodai ir kryptys, pateikiamos mokslininkų biografijos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

4.MASINĖ – leidinys, skirtas plačiam skaitytojų ratui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

5.MOKOMOJI – leidinys, kuriame mokslinio ir taikomojo pobūdžio žinios išdėstytos susisteminta, patogia mokytis ir dėstyti tvarka (pvz.: vadovėlis, pratimų rinkinys).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

6.GAMYBINĖ – leidinys, kuriame spausdinama technikos, technologijos bei gamybos organizacijos informacija, skirta įvairios kvalifikacijos specialistams, dirbantiems gamyboje.
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų

 

7.NORMATYVINĖ – leidinys, kuriame spausdinamos technikos, ekonomikos, gamybos ar kitų veiklos sričių taisyklės, normos (pvz. kainynas, patentas, projektas).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

8.GROŽINĖ – leidinys, kurio turinį sudaro vienas ar keli grožinės literatūros kūriniai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

9.INFORMACINĖ – leidinys, teikiantis susistemintas žinias apie dokumentus (skelbtuosius, neskelbtuosius, neskelbiamus) arba pirminiuose šaltiniuose esančių žinių analizės ir apibendrinimo rezultatą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

10.ŽINYNINĖ – leidinys, teikiantis glaustas mokslines ar taikomojo pobūdžio žinias, išdėstytas patogia greitai jų paieškai forma; neskirtas ištisam skaitymui (enciklopedija, žodynas, adresų knyga, telefonų knyga, žinynas ir kt.).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮRAŠAI IR NUOSAVYBĖS ŽENKLAI



1.AUTOGRAFAS
2. ĮRAŠAS
3.MARGINALIJOS
4.DEDIKACIJA
5.ANTSPAUDAS
6.PROVENIENCIJA
7.GRIFONAŽAS
8.EKSLIBRISAS
9.SUPEREKSLIBRISAS

 

1.AUTOGRAFAS – kieno nors: autoriaus, leidėjo, dailininko, knygos savininko parašas ir įrašas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

2. ĮRAŠAS – knygų nuosavybės ženklas, rodantis knygos savininką.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

3.MARGINALIJOS [lot. marginalis – pakraštinis] – pastabos knygų ar rankraščių paraštėse.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

4.DEDIKACIJA [lot. dedicatio – paskyrimas] – įrašas knygos pradžioje, nurodantis, kam yra skiriama knyga.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

5.ANTSPAUDAS – knygos nuosavybės ženklas, įspaustas įrankiu su užrašu ar piešiniu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

6.PROVENIENCIJA [lot. provenio – kylu, atsirandu] – a) knygos priklausomybės ženklas; b) knygos priklausomybės nustatymas pagal jos ankstesnių savininkų (įstaigų, organizacijų, bibliotekų) įrašus, knygos ženklus ar kitus duomenis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

7.GRIFONAŽAS [pranc. griffonnage – keverzonė] – atsitiktiniai, improvizaciniai piešiniai rankraščių ar knygų paraštėse.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

8.EKSLIBRISAS, ekslibris [lot. ex libris – iš knygų] – knygos nuosavybės ženklas, mažas popieriaus lapelis su grafikos kūriniu, savininko asmenvardžiu, dažniausiai klijuojamas knygos viršelyje arba priešlapyje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

9.SUPEREKSLIBRISAS, superekslibris [lot. super – virš + ekslibrisas] – atspaudas knygos viršelyje arba nugarėlėje. Paprastai sudarytas iš knygos savininko herbo (arba jo motyvų) ir monogramos piešinio.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ILIUSTRACIJOS


  1.ILIUSTRACIJA
  2.ATSKLANDA
  3.UŽSKLANDA
  4.AKANTAS
  5.BORDIŪRAS
  6.BRĖŽINYS

  7.DIAGRAMA
  8.EMBLEMA
  9.INICIALAS
10.KARTUŠAS
11.LENTELĖ
12.NUOTRAUKA
13.ORNAMENTAS
14.PAVEIKSLAS
15.PIEŠINYS
16.PLANAS
17.REPRODUKCIJA
18.FAKSIMILĖ
19.SCHEMA
20.VINJETĖ
21.ŽEMĖLAPIS
22.FRONTISPISAS
23.APSAUGINIS LAPAS
24.PASPORTAS


 

1.ILIUSTRACIJA [lot. illustratio – vaizdus aiškinimas; vaizdavimas] – knygų grafikos kūrinys, puošiantis, aiškinantis, papildantis, interpretuojantis tekstą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

2.ATSKLANDA – knygų grafikos kūrinys: nedidelė ornamentinė arba figūrinė (kartais siužetinė) kompozicija, išryškinanti ir puošianti rankraščio ar spausdintinės knygos teksto, (jo dalies, skyriaus) pradžią.

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

3.UŽSKLANDA – knygų grafikos kūrinys, nedidelė ornamentinė ar siužetinė kompozicija, akcentuojanti ir puošianti rankraščio ar spausdintinės knygos teksto (ar jo dalies, skyriaus) pabaigą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

4.AKANTAS [gr. akanthos] – stilizuotų akanto (augalas) lapų ir žiedų pavidalo dekoro motyvas, viduramžių rankraštinių knygų miniatiūrų puošmena.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

5.BORDIŪRAS [pranc. bordure] – dekoratyvinė ornamentinė juosta – knygos puošmena, kuria puošiamas tekstas, iliustracijos ar viršelio kraštų apvadai.
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

6.BRĖŽINYS – kas nubrėžta; nubrėžtas planas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

7.DIAGRAMA [gr. diagrama – brėžinys, vaizdas] – mokslinė pažintinė knygos iliustracija, pateikianti grafinį įvairių dydžių santykio ar jų kitimo vaizdą, grafinis vaizdas, išreikštas linijomis, plokštumomis, geometrinėmis figūromis ir pan.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

8.EMBLEMA [gr. emblema – iškilas papuošimas, inkrustacija] – knygos iliustracijos elementas, sutartinis ženklas, simbolis, reiškiantis kokią nors sąvoką arba idėją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

9.INICIALAS [lot. initialis – pradinis] – knygų grafikos kūrinys: rankraščio, spausdintinio teksto arba jo skyriaus puošni pirmoji raidė. Tai seniausias knygų apipavidalinimo elementas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

10.KARTUŠAS [pranc. cartouche < it. cartoccio – tūtelė, popieriaus ritinėlis] – knygos apipavidalinimo elementas – dažniausiai ovalu įrėminta plokštuma, skirta įrašui, herbui, emblemai įkomponuoti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

11.LENTELĖ – knygos, iliustracijos elementas, skaitmeniniai duomenys, išdėstyti skiltimis pagal tam tikrą sistemą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

12.NUOTRAUKA – fotografijos [gr. phos + grapho – rašau] būdu gautas tikslus objekto atvaizdas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

13.ORNAMENTAS [lot. ornamentum – papuošalas] – knygos iliustravimo ir apipavidalinimo elementas, sudarytas iš vieno ar kelių ritmiškai pasikartojančių geometrinių ar vaizdinių figūrų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

14.PAVEIKSLAS – užbaigtas, turintis savarankišką meninę reikšmę, tapybos, grafikos, skulptūros, literatūros arba kito meno priemonėmis sukurtas meninis vaizdas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

15.PIEŠINYS – grafikos rūšis, kai vaizdas perteikiamas linijomis, štrichais, įvairiais jų deriniais ir dėmėmis. Viduramžiais piešiniais puošdavo rankraštines knygas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

16.PLANAS [lot. planus – plokščias, planum – plokštuma] – sumažintas vietos ar daikto atvaizdavimas, brėžinys.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

17.REPRODUKCIJA [pranc. reproduction – atkūrimas, perspausdinimas] – poligrafinė teksto arba dailės (tapybos, grafikos) kūrinio kopija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

18.FAKSIMILĖ [lot. fac simile – daryk panašų] – tiksli fotomechaninė parašo, rankraštinio ar spausdintinio dokumento kopija (perpiešta, spausdinta arba fotografuota).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

19.SCHEMA [gr. schema – išvaizda, pavidalas] – brėžinys, vaizduojantis ko nors sistemą, įrengimų, objektų tarpusavio išsidėstymą, ryšį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

20.VINJETĖ [pranc. vignette < vigne – vynuogynas] – nedidelis, dažniausiai ornamentinis grafikos kūrinys, nesusijęs su tekstu; leidinio puošybos elementas. Vinjetė gali įrėminti viršelį, antraštinį lapą, žymėti teksto dalies, skyriaus, skirsnio pradžią ir pabaigą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

21.ŽEMĖLAPIS – sumažintas viso žemės paviršiaus ar jo dalies atvaizdas plokštumoje, rodantis objektų arba reiškinių erdvinį pasiskirstymą ir jų tarpusavio ryšį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

22.FRONTISPISAS [pranc. frontispice < (kilm. frontis) – kakta + aspicio – žiūriu] – knygos lapas su grafikos kūriniu, įdėtas prieš antraštinį lapą. Gali būti vaizduojama autoriaus portretas, veikalo idėja arba siužeto svarbų epizodą perteikianti kompozicija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

23.APSAUGINIS LAPAS – popieriaus lapas, dedamas knygoje prieš iliustruotą lapą tam, kad nediltų ir į gretimą lapą neįsispaustų iliustracijos dažai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

24.PASPORTAS, paspartu [pranc. passe-partout – praeina visur] – grafikos kūrinio, fotografijos rėmas iš kartono arba storesnio popieriaus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų