Naujos knygos

ŽMOGAUS KILSMAS

ŽMOGAUS KILSMAS

Jacob Bronowski
ŽMOGAUS KILSMAS: žmonijos raidos ir pasiekimų istorija

Dr. Jacobo Bronowskio (1908–1974) „Žmogaus kilsmas" laikomas vienu pirmųjų mokslo populiarinimo veikalų, nušviečiančių istorinį ir socialinį mokslo raidos kontekstą. Knygos pagrindu tapo to paties pavadinimo BBC televizijos dokumentinis serialas (1973 m.), prie kurio kūrimo dr. J. Bronowskis buvo pakviestas prisidėti kaip scenarijaus autorius ir vedėjas.

Dr. J. Bronowskis keliauja atgalios per intelektualumo istoriją, kad surastų didžiuosius žmogaus sumanumą įrodančius paminklus. Knygoje aprašomi išradimai – nuo titnago įrankių iki geometrijos, nuo lanko iki reliatyvumo teorijos – pristatyti kaip ypatingo žmogaus gebėjimo suprasti gamtą ir ją kontroliuoti, o ne būti jos kontroliuojamam, išraiška.

Išskirtinės dr. Bronowskio mokslo žinios ir platus istorinio bei socialinio konteksto suvokimas suteikė jam, kaip idėjų istorikui, didelių pranašumų. Ši knyga pakvies naujai pažvelgti ne tik į mokslą, bet apskritai į civilizaciją.

PO PABAIGOS

PO PABAIGOS

PO PABAIGOS: jaudinantis ir įžvalgus pasakojimas apie meilę, santuoką, tėvystę ir nepasirinktą kelią

Clare Mackintosh

 

Clare Mackintosh: Ši istorija ne apie netektį, o apie viltį. Viltį dėl ateities ir gyvenimo po neišvengiamos tragedijos. Mes negalime nuspėti ateities, kai tenka priimti sunkius sprendimus, tačiau galime būti patys atsakingi už ateitį. Galime pasirinkti gyventi vėl.   Maksas ir Pipa yra pati tvirčiausia pora, kokią tik pažįstate. Jie – ir geriausi draugai, ir mylimieji. Jie nepalaužiami. Bet susirgus sūnui gydytojai jo likimo klausimą atiduoda į tėvų rankas. Tai pirmas kartas, kai Makso ir Pipos nuomonės išsiskiria. Abu skirtingai įsivaizduoja savo sūnaus ateitį. O jeigu jie galėtų eiti abiem keliais? Jaudinantis ir įžvalgus pasakojimas apie meilę, santuoką, tėvystę ir nepasirinktą kelią. Romanas „Po pabaigos“ vieną neužmirštamą šeimą iš nepakeliamos netekties nuves į stebinančią, sutaikinančią ir atperkančią pabaigą bei gyvenimą, kurį jai lemta surasti. Clare Mackintosh su tokia pat kaip Jodi Picoult romano „Mano sesers globėjas“ emocine jėga padeda mums suprasti, kad kartais pabaiga yra tik dar viena pradžia. „Po pabaigos“ yra nuostabiai parašytas romanas, įtikinamas ir prikaustantis dėmesį, skaudus ir tikroviškas. Clare Mackintosh kviečia mus į širdį veriančią, vaizdingą kelionę, pasakodama vieną sunkiausių situacijų, kokioje tik gali atsidurti tėvai. Negaliu liautis apie jį galvojusi. Liane Moriarty, romano „Nekaltas melas“ autorė

Galutinė stotis – Aušvicas

Galutinė stotis – Aušvicas

Galutinė stotis – Aušvicas: vienintelė knyga, nuo pradžios iki galo parašyta Aušvice Eddy de Wind

„Mes žinome, kad tai turi tik vieną pabaigą, tik vieną galimybę išsilaisvinti iš spygliuotos vielos pragaro – mirtį“, rašo Eddy de Windas savo knygoje „Galutinė stotis – Aušvicas“.

1943-iais metais, vokiečių okupacijos pradžioje, Eddy de Windas buvo Westerborko tranzitinės stovyklos Olandijoje gydytoju. Kiek anksčiau jo motina buvo patalpinta šioje stovykloje, ir Žydų taryba Eddžiui garantavo, kad ji bus paleista mainais už jo darbą. Jau vėliau Eddis sužinojo, kad tuo metu jo mama jau buvo perkelta į Aušvicą.

Dirbdamas Westerborko stovykloje jis sutiko moterį vardu Friedelė, jaunuoliai įsimylėjo ir pora susituokė. Po vienerių metu abu buvo išvežti į Aušvicą. Atvykus į koncentracijos stovyklą, šeima buvo išskirta. Eddy de Windas pradėjo dirbti barako mediko aistentu, o Friedelė pateko į kitą baraką. Jaunavedžiai tik kartais galėdavo pasimatyti ir pasvajoti apie laikus, kai vėl bus laisvi.

1944 metų pabaigoje, rusams artėjant prie stovyklos, naciai ėmė trauktis drauge išsivarydami dar galinčius paeiti kalinius. 1945 metų sausio mėnesį į žygį buvo išvaryta ir Friedelė. Pasislėpęs barake, de Windas liko stovykloje. Radęs sąsiuvinį, jis pradėjo rašyti prisiminimus „Galutinė stotis – Aušvicas". Vėliau jis tapo Raudonosios armijos gydytoju

1945 m. grįžęs į Olandiją, de Windas specializavosi psichiatrijos ir psichoanalizės srityje. 1949 m. paskelbė garsų straipsnį „Akistata su mirtimi", kuriame pirmą sykį aprašė koncentracijos lagerio (KZ) sindromą. „Galutinė stotis – Aušvicas" išspausdinta 1946 m. olandiškai. Turimais duomenimis, tai vienintelė knyga, nuo pradžios iki galo parašyta Aušvice.

Melcheris de Windas, Eddy de Windo sūnus, sako, kad „Aušvicas visada gyveno su mumis. Dažniausiai jis buvo matomas, vis išnyrantis tėvo pasakojimuose ir sugrįžtantis jo, kaip psichiatro, profesinėje veikloje. Arba jis būdavo plika akimi nematomas, bet lyg vaiduoklis blaškydavosi po mūsų namus, keldamas baimę“. Komentuodamas naujus knygos „Galutinė stotis – Aušvicas“ leidimus ir vertimus, Melcheris de Windas liūdnai džiaugiasi ir perspėja: „Tai, kad, minint 75 metų Aušvico išlaisvinimo sukaktį ir praėjus daugiau nei 30 metų po tėvo mirties, ši knyga įgauna tą pripažinimą, kokio verta, ir tai, kad mano tėvo balsas vėl skamba viešumoje, yra reikšmingas įvykis.“