Naujos knygos

LŪPDAŽIO PAMOKSLAI

LŪPDAŽIO PAMOKSLAI

LŪPDAŽIO PAMOKSLAI: įkvepiančios istorijos kasdienybės žavesiui ir rutinai ištverti
Erika Umbrasaitė

Erika, Jūs mūsų pastorė!" – jau spėjo už kasdienį įkvėpimą virtualioje erdvėje autorę pakrikštyti skaitytojos. Taip radosi Erikos Umbrasaitės penktoji knyga ironišku pavadinimu „Lūpdažio pamokslai" – apie meną laimingai ir prasmingai gyventi žavioje, trapioje ir kartais nepakeliamai sunkioje kasdienybėje.

Trumpos, šilumos pripildytos, įkvepiančios esė apie žmogiškumą ir paprastumą be kaukių, arba savotiškas minčių dienoraštis, nuaustas iš autorės įžvalgų, patirties ir tikrų istorijų. Humoras, išmintis, keli lašai liūdesio ir gera dozė optimizmo – kokteilis, kurio gali tikėtis, skanaudamas šį kūrinį.
Kartais vienas sakinys gali tapti tuo stebuklingu kavos puodeliu, kuris pažadins ir paruoš tobulai dienai. Mums beliks imti ir ją įsimintinai nugyventi.

Erika Umbrasaitė – rašytoja ir žurnalistė, dešimtmetį gyvenanti Prancūzijos pietvakariuose. Kitos autorės knygos: „Vienos krūties istorija", „Moteris katė ir jaunas mėnulis", „Prancūzija mon amour" ir „Paskolink man savo gyvenimą".

Stebiu tave

Stebiu tave

Stebiu tave
Mary Higgins Clark

Kai aštuoniolikmetė Kerė surengė savo namuose vakarėlį mokyklos draugams, niekas neįtarė, kad gali nutikti kas nors baisaus. Tačiau kitą dieną sugrįžę tėvai aptinka dukrą paskendusią baseine. Sukrėsti nelaimės jie neranda sau vietos. Nepalūžti jiems padeda tragedijos dieną iš Londono grįžusi vyresnioji dukra Alina.

Netrukus paaiškėja – Kerė buvo nužudyta. Tyrimo imasi detektyvas Maikas Vilsonas. Pirmiausia įtarimas krenta ant Kerės vaikino Alano. Svečiai matė, kaip juodu susikivirčijo ir įpykęs Alanas paliko vakarėlį. Tačiau Maikas negali apklausti visų liudininkų, nes dalis jaunuolių yra nepilnamečiai. Jam pasisiūlo padėti Alina, neseniai įsidarbinusi profesinio orientavimo konsultante mokykloje. Ji sutinka pasikalbėti su jaunuoliais ir subtiliai paklausti, ką jie matė tą vakarą. Tačiau mergina net neįtaria, kad jos pačios gyvybei kyla pavojus.

Kur skrendi, vienišas paukšti

Kur skrendi, vienišas paukšti

Kur skrendi, vienišas paukšti
Doloresa Kazragytė

Štai prirašiau daugybę puslapių, ir jei kas paklaustų (o būtinai paklaus), apie ką knyga, nežinočiau, ką atsakyti. Gal... apie Gyvenimą – savo, kitų, gyvenančių ir mirusių. Banalu! – pasakytų kritikas. Tegu. Gal jis žino, kas yra Gyvenimas? Aš nežinau.

Rašydama tą žodį GYVENIMAS prieš akis matau KELIĄ. Kelionė. Eini eini – vaikystė, jaunystė, branda, senėjimas, senatvė. Kelyje – sutikti žmonės. Vieni tik šmėsteli. Kiti – bent paklausia: „Kaip gyveni?" O dar yra tie, kurie net nulemia, kuria kryptimi eisi. Kokį pasirinksi kelią. Kas juos atsiunčia? Paslaptis. Kažkas sakė (neatmenu) maždaug taip: „Tavo gyvenimą nulemia tai, kiek gerų ar blogų žmonių sutinki Kelionėje."

„Kur skrendi, vienišas paukšti" – dešimtoji Doloresos Kazragytės knyga˗dienoraštis. Joje, kaip visad atvirai, su humoru ir autoironija aktorė pasakoja, kas jos gyvenime įvyko 2017˗-2019 metais. Gastrolės su spektakliu „Didvyrių aikštė". Bičiulės padovanota staigmena ˗ dvi savaitės išsvajotame Izraelyje. Nuotykiai ir netikėtumai. Vasaros kaime. Maži kasdienybės stebuklai, kuriuos Doloresa Kazragytė taip moka pamatyti. Ir prisiminimai apie sutiktus žmones: artimus ir tolimus, išėjusius, bet vis dėlto esančius šalia, padėjusius pasirinkti kelią ir ėjusius drauge. Kelionė tęsiasi.