Naujos knygos

DIENOS NAMAI, NAKTIES NAMAI

DIENOS NAMAI, NAKTIES NAMAI

DIENOS NAMAI, NAKTIES NAMAI
Olga Tokarczuk

Šioje knygoje glūdi ne viena, o šimtai istorijų. Jos tarytum pakibusios tarp tikrovės ir mito, tarp praeities ir dabarties, tarp dienos darbų ir nakties kerų. Pietvakarių Lenkijos provincijoje, Valbžycho apylinkėse, galima rasti viską: senutę perukų meistrę, pakaruoklį, netašytą kaimyną, viduramžių šventąją barzdotu Kristaus veidu, vienuolį, troškusį būti moterimi, aiškiaregį miestelio keistuolį, istorijos mokytoją vilkolakį, sapnus iš interneto arba netikėtą mintį, kad kiekvieną akimirką pusė pasaulio miega.

Pasak Olgos Tokarczuk, mūsų prieštaringame pasauly svarbiausia eiti savo keliu, o einant neprarasti artumo kitiems jausmo ir neieškoti laimės bet kuria kaina. Juk laimė – čia pat, kasdienybėje: mažytėse kelionėse į gretimą miestelį apsipirkti, atsitiktinai perskaitytame turistiniame lankstinuke ar netgi tame paslaptingame balse, kurį sapnuose girdi niekuo neišsiskirianti banko darbuotoja.

Olga Tokarczuk – Nobelio literatūros premijos laureatė, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti lenkų rašytoja. 2018 m. už romaną „Bėgūnai" pelnė vieną svarbiausių literatūros pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize". 2019 m. į „Man Booker International Prize" trumpąjį finalininkų sąrašą buvo įtrauktas ir kitas autorės romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus".

... Marta pasakė man maždaug taip: kai žmonės sako „viskas", „visada", „niekada", „kiekvienas", tai gali tikti tik jiems patiems, o išoriniame pasaulyje tokios bendrybės neegzistuoja.

Ji patarė man būti atidžiai, nes jeigu kas nors pradeda sakinį nuo žodžio „visada", vadinasi, prarado ryšį su pasauliu ir šneka apie save.

DRUGELIŲ KAMBARYS

DRUGELIŲ KAMBARYS

DRUGELIŲ KAMBARYS: įkvepiantis romanas apie šeimą, kurios praeityje glūdi grėsminga paslaptis
Lucinda Riley

„Drugelių kambarys" – tai įkvepiantis romanas apie šeimą, kurios praeityje glūdi grėsminga paslaptis.

Pouzei jau greit sukaks septyniasdešimt; ji vis dar tebegyvena didžiuliame savo vaikystės name Safolke, kur praėjo jos vaikystė ir kur ji pati užaugino du savo sūnus. Čia visi jos prisiminimai, anksti žuvusio tėvo drugelių kolekcijos, nuostabus sodas, puoselėtas visą gyvenimą; tačiau namas didelis ir senas, o ji – viena. Netikėtai į Pouzės gyvenimą įsiveržia Fredis, jos jaunystės meilė, kuris paliko ją prieš 50 metų nieko nepaaiškinęs – ir gyvenimas pradeda kunkuliuoti... Bet labiau už viską jai norisi išsiaiškinti, kur ir kodėl kadaise dingo Fredis. Pasirodo, jos buvęs mylimasis ir jos vaikystės namas saugo didžiulę paslaptį...

Lucinda Riley (Liusinda Raili) gimė Airijoje. Pirmą savo knygą ji parašė būdama dvidešimt ketverių metų, baigusi ankstyvą karjerą kine, teatre ir televizijoje. Jos knygos išverstos į 37 kalbas, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, jos nuolat yra Sunday Times ir New York Times bestselerių sąrašuose. Šiuo metu ji rašo „Septynių seserų" ciklą, pasakojantį įvaikintų seserų istorijas ir paremtą mitu apie garsųjį Plejadžių žvaigždyną. Kiekviena šio ciklo knyga tampa bestseleriu visame pasaulyje. Šiuo metu Holivudo kompanija ruošiasi pagal šį ciklą statyti serialą.

Žudant Dzeusą

Žudant Dzeusą

Žudant Dzeusą
Mindaugas Jonas Urbonas

Kas gali sieti graikų Dzeusą ir Amy Winehouse? Arba aguonos grūdą ir ledynus? Arba ledynų tirpimą ir senovės civilizaciją? Tapybą ir mėsos valgymą? Nerealius lūkesčius ir abejingumą? Idiotišką karą ir tyliai skaitomą eilėraštį, aidint šūviams? Banginį ir sugadintą tėvo motociklą, už kurį gavai į kailį?

Naujasis Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą" – tai asociacijų rebusas, nusidriekęs per žmogaus sąmonės ir pasąmonės lygmenis, kūrinys, iškeliantis praeities ir ateities probleminius ryšius. Tai skaudi ir beprotiška nužmoginimo istorija, kurioje visomis išgalėmis iš dabarties perspektyvos praeityje ieškoma stiprybės šaltinio.

Dėstytojas Martinas gyvena prie Arkties klimato kaitos epochoje. Į Arktį veržiasi invazinės valstybės, trokštančios išgauti naftą. Tirpstant ledynams ir smengant dirvožemiui į vandenyną, atsidengia nežinomų milžinų civilizacijos kaulai. Tačiau atrodo, kad pasaulio nejaudina žmonijos ištakos. Kol Martinas gręžiasi į praeitį, žmonija gyvena dabarties ambicijomis.

Martinas pamažu atitolsta nuo realybės ir vedinas metafizinio ilgesio vis dažniau per buities detales asociatyviai junta sutrūkinėjusį ryšį su tėvu, vis grįžta į praeitį ir išgyvena vaikystėje patirtas traumas. Tai nenutrūkstamų skaudžių patirčių grandinė, veidrodiškai atsikartojanti Martino dabartyje.

Bėgdamas nuo beprotybės Martinas imasi literatūrinių bandymų. Užsidaręs namuose nuo karo gausmo kuria legendą apie atrastos milžinų civilizacijos kapavietę. Jis literatūriškai bando įkvėpti archeologinėms iškasenoms gyvybės, kuria pasakojimą apie jų gyvenimo būdą nė nesuprasdamas, kad iš tikrųjų per šią istoriją atkasa savo gyvenimo istoriją.

Mindaugas Jonas Urbonas – vienas įdomiausių jaunosios kartos rašytojų, 2016 metais debiutavęs novelių knyga „Dvasių urna", 2017-aisiais išleidęs romaną „Šimtmečių melancholija".