Naujienos

Ką slepia išeivių asmeninės bibliotekos...

  Juozas Meškauskas, 2006 m. Nuotrauka iš jo asmeninio albumo

Tautiečių gyvenimas išeivijoje sovietmečiu Lietuvoje buvo „tabu“ ir beveik niekas apie tai nerašė. Pirmosios žinutės apie lietuvius, gyvenančius anapus Atlanto, pradėjo atkeliauti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Išeiviai į gimtinę pradėjo siųsti knygas iš savo asmeninių bibliotekų. Tokiu būdu kraštiečių anykštėnų knygų kolekcijos atkeliavo į Anykščių viešąją biblioteką. Nors jau prieš tris dešimtmečius išeiviai į Lietuvą pradėjo siųsti savo asmenines bibliotekas, didesnio dėmesio ir tyrimų jos sulaukė tik pastaraisiais metais. Sunku būtų pasakyti tikslų skaičių, kiek tokių kolekcijų iš išeivijos sugrįžo į tėvynę, nes 1990-ųjų metų pradžioje iš įvairių pasaulio kampelių į gimtinę atkeliavusios knygos buvo įjungtos į bendrus bibliotekų fondus ir šiandien atrinkti kam jos priklausė yra pakankamai sudėtinga, jeigu knygos nėra pažymėtos nuosavybės ženklais. 

Kad lietuviai, gyvenantys išeivijoje, siekė skleisti žinią apie save per knygą parodė ir 2015 metais tyrinėta Brazilijoje gyvenusių tautiečių Halinos Didžiulytės-Mošinskienės ir jos vyro Algirdo Mošinskio asmeninė biblioteka. Siųsdamas siuntas į Lietuvą, A. Mošinskis knygų tuščiuose puslapiuose ne tik paliko įrašus apie save, bet ir įklijavo nuotraukas su komentarais, įvairius projektus, kas buvo akivaizdus įrodymas jo svarbios ir reikšmingos veiklos Brazilijoje ( Knygotyra. 2015. t. 65. p. 149-177). Pažintis su profesoriaus Juozo Meškausko iš Jungtinių Amerikos valstijų į Anykščius atkeliavusia biblioteka, leidžia įsitikinti, kad tai yra akivaizdus bibliotekos savininko gyvenimo, profesinės ir visuomeninės veiklos išeivijoje atspindys. Profesorius, gyvendamas išeivijoje, parengė ir išleido didžiulę studiją „Lietuvos medicinos istorija“ (1987). Jis yra ne vienos knygos medicinos temomis autorius, daug bendradarbiavo išeivijos spaudoje, rašė apie lietuvių gyvenimą išeivijoje, rūpinosi lietuvių intelektualumo ir tapatybės išsaugojimu, finansiškai rėmė lietuviškų knygų leidybą.

Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas dar 1985 m. leidinyje „Naujos knygos“ straipsnyje „I. Simonaitytės knygų marginalijos ir ženklai“ (nr. 4. p. 42) rašė: „Daugel įdomių žinių slepia rašytojų asmeninės bibliotekos“. Tą patį galima pasakyti ir dar papildyti, kad daug svarbių faktų ir žinių Lietuvai slepia tautiečių išeivių bibliotekos. Atverkime jas ir tyrinėkime. Tai užkoduotos informacijos lobiai.

Audronė BEREZAUSKIENĖ