Naujienos

ILIUSTRACIJOS


  1.ILIUSTRACIJA
  2.ATSKLANDA
  3.UŽSKLANDA
  4.AKANTAS
  5.BORDIŪRAS
  6.BRĖŽINYS

  7.DIAGRAMA
  8.EMBLEMA
  9.INICIALAS
10.KARTUŠAS
11.LENTELĖ
12.NUOTRAUKA
13.ORNAMENTAS
14.PAVEIKSLAS
15.PIEŠINYS
16.PLANAS
17.REPRODUKCIJA
18.FAKSIMILĖ
19.SCHEMA
20.VINJETĖ
21.ŽEMĖLAPIS
22.FRONTISPISAS
23.APSAUGINIS LAPAS
24.PASPORTAS


 

1.ILIUSTRACIJA [lot. illustratio – vaizdus aiškinimas; vaizdavimas] – knygų grafikos kūrinys, puošiantis, aiškinantis, papildantis, interpretuojantis tekstą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

2.ATSKLANDA – knygų grafikos kūrinys: nedidelė ornamentinė arba figūrinė (kartais siužetinė) kompozicija, išryškinanti ir puošianti rankraščio ar spausdintinės knygos teksto, (jo dalies, skyriaus) pradžią.

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

3.UŽSKLANDA – knygų grafikos kūrinys, nedidelė ornamentinė ar siužetinė kompozicija, akcentuojanti ir puošianti rankraščio ar spausdintinės knygos teksto (ar jo dalies, skyriaus) pabaigą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

4.AKANTAS [gr. akanthos] – stilizuotų akanto (augalas) lapų ir žiedų pavidalo dekoro motyvas, viduramžių rankraštinių knygų miniatiūrų puošmena.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

5.BORDIŪRAS [pranc. bordure] – dekoratyvinė ornamentinė juosta – knygos puošmena, kuria puošiamas tekstas, iliustracijos ar viršelio kraštų apvadai.
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

6.BRĖŽINYS – kas nubrėžta; nubrėžtas planas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

7.DIAGRAMA [gr. diagrama – brėžinys, vaizdas] – mokslinė pažintinė knygos iliustracija, pateikianti grafinį įvairių dydžių santykio ar jų kitimo vaizdą, grafinis vaizdas, išreikštas linijomis, plokštumomis, geometrinėmis figūromis ir pan.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

8.EMBLEMA [gr. emblema – iškilas papuošimas, inkrustacija] – knygos iliustracijos elementas, sutartinis ženklas, simbolis, reiškiantis kokią nors sąvoką arba idėją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

9.INICIALAS [lot. initialis – pradinis] – knygų grafikos kūrinys: rankraščio, spausdintinio teksto arba jo skyriaus puošni pirmoji raidė. Tai seniausias knygų apipavidalinimo elementas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

10.KARTUŠAS [pranc. cartouche < it. cartoccio – tūtelė, popieriaus ritinėlis] – knygos apipavidalinimo elementas – dažniausiai ovalu įrėminta plokštuma, skirta įrašui, herbui, emblemai įkomponuoti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

11.LENTELĖ – knygos, iliustracijos elementas, skaitmeniniai duomenys, išdėstyti skiltimis pagal tam tikrą sistemą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

12.NUOTRAUKA – fotografijos [gr. phos + grapho – rašau] būdu gautas tikslus objekto atvaizdas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

13.ORNAMENTAS [lot. ornamentum – papuošalas] – knygos iliustravimo ir apipavidalinimo elementas, sudarytas iš vieno ar kelių ritmiškai pasikartojančių geometrinių ar vaizdinių figūrų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

14.PAVEIKSLAS – užbaigtas, turintis savarankišką meninę reikšmę, tapybos, grafikos, skulptūros, literatūros arba kito meno priemonėmis sukurtas meninis vaizdas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

15.PIEŠINYS – grafikos rūšis, kai vaizdas perteikiamas linijomis, štrichais, įvairiais jų deriniais ir dėmėmis. Viduramžiais piešiniais puošdavo rankraštines knygas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

16.PLANAS [lot. planus – plokščias, planum – plokštuma] – sumažintas vietos ar daikto atvaizdavimas, brėžinys.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

17.REPRODUKCIJA [pranc. reproduction – atkūrimas, perspausdinimas] – poligrafinė teksto arba dailės (tapybos, grafikos) kūrinio kopija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

18.FAKSIMILĖ [lot. fac simile – daryk panašų] – tiksli fotomechaninė parašo, rankraštinio ar spausdintinio dokumento kopija (perpiešta, spausdinta arba fotografuota).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

19.SCHEMA [gr. schema – išvaizda, pavidalas] – brėžinys, vaizduojantis ko nors sistemą, įrengimų, objektų tarpusavio išsidėstymą, ryšį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

20.VINJETĖ [pranc. vignette < vigne – vynuogynas] – nedidelis, dažniausiai ornamentinis grafikos kūrinys, nesusijęs su tekstu; leidinio puošybos elementas. Vinjetė gali įrėminti viršelį, antraštinį lapą, žymėti teksto dalies, skyriaus, skirsnio pradžią ir pabaigą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

21.ŽEMĖLAPIS – sumažintas viso žemės paviršiaus ar jo dalies atvaizdas plokštumoje, rodantis objektų arba reiškinių erdvinį pasiskirstymą ir jų tarpusavio ryšį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

22.FRONTISPISAS [pranc. frontispice < (kilm. frontis) – kakta + aspicio – žiūriu] – knygos lapas su grafikos kūriniu, įdėtas prieš antraštinį lapą. Gali būti vaizduojama autoriaus portretas, veikalo idėja arba siužeto svarbų epizodą perteikianti kompozicija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

23.APSAUGINIS LAPAS – popieriaus lapas, dedamas knygoje prieš iliustruotą lapą tam, kad nediltų ir į gretimą lapą neįsispaustų iliustracijos dažai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų

 

24.PASPORTAS, paspartu [pranc. passe-partout – praeina visur] – grafikos kūrinio, fotografijos rėmas iš kartono arba storesnio popieriaus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų