Naujienos

SPAUSTUVINIS ŠRIFTAS. II



25.SPAUSTUVINIO ŠRIFTO GRUPĖS
26.GOTIŠKASIS ŠRIFTAS 
27.GROTESKAS 
28.MONOTYPE CORSIVA
29.PAPYRUS
30.MISTRAL
31.LOTYNIŠKASIS ŠRIFTAS
32.TIMES NEW ROMAN
33.GARAMONAS
34.PALEMONAS
35.ANTIKVA
36.BOOK ANTIQUA
37.BODONIS
38.BASKERVILIS
39.ARIAL
40.HELVETICA
41.CALIBRI
42.VERDANA
43.TAHOMA
44.VRINDA
45.MICROSOFT SANS SERIF
46.BAČĖNO ŠRIFTAS, BAČĖNAS
47.GRAŽDANKA

 


25.SPAUSTUVINIO ŠRIFTO GRUPĖS – šiuolaikinėje spaudoje naudojamos trys pagrindinės šriftų grupės: be užkardų (pranc. sans serif), su užkardomis (pranc. serif), ir specialieji šriftai. 







Į viršų


26.GOTIŠKASIS ŠRIFTAS – specialusis, lotyniškasis gotikos stiliaus šriftas – seniausias spaustuvinis šriftas, kurį pirmą kartą spausdinimui panaudojo J. Gutenbergas XV a.










 

 




Į viršų


27.GROTESKAS [pranc. grotesque < it. grottesco – keistas, įmantrus] – specialusis šriftas, kurio raidžių linijos vienodo storio, nėra serifų; naudojamas laikraščių straipsnių antraštėms, skelbimams, afišoms.

 

 

 

 

 

 



Į viršų


28.MONOTYPE CORSIVA – specialusis, dekoratyvinis šriftas.

 



Į viršų


29.PAPYRUS – specialusis, dekoratyvinis šriftas.

 



Į viršų


30.MISTRAL – specialusis, dekoratyvinis šriftas.

 



Į viršų


31.LOTYNIŠKASIS ŠRIFTAS – šriftas su užkardomis – lotynų rašto grafinis pavidalas. Žinomiausi lotyniškų šriftų pavyzdžiai yra Times New Roman ir Garamond. Plačiausiai žinomi lietuviški šriftai su užkardomis (pranc. serif) yra Aistika, Vytis ir Palemonas.

 



Į viršų


32.TIMES NEW ROMAN – lotyniško stiliaus šriftas, naudotas laikraščio The Times nuo 1931 metų. Times New Roman šrifto kompiuterinę versiją Monotype išleido kompanija Microsoft, kuri jį įtraukė į visas Microsoft Windows versijas nuo pat 3.1. Microsoft šį itin seną šriftą laiko geriausiu.

 



Į viršų


33.GARAMONAS [pgl. Claude’o Garamondo pavardę] – spaustuvinis šriftas su užkardomis – renesansinė prancūziškoji antikva.

 



Į viršų


34.PALEMONAS – originalus lietuviškas šriftas su užkardomis, skirtas plačiajai visuomenei ir lituanistikos mokslo reikmėms. Kuriant lietuvių kalbos sistemai pritaikytą šriftą remtasi Renesanso laikų lotyniškuoju šriftu.

 



Į viršų


35.ANTIKVA [lot. antiqua – senovinė] – lotyniškasis spaustuvinis šriftas, kuriam būdingas pagrindinių raidės elementų proporcingumas, aiškumas, suapvalinti kontūrai. 

 

 

 

 

 

 

 



Į viršų


36.BOOK ANTIQUA – vienas populiariausių spaustuvinių šriftų, šriftas su užkardomis.

 



Į viršų


37.BODONIS – italų spaustuvininko sukurtas šriftas su užkardomis.

 



Į viršų


38.BASKERVILIS – anglų spaustuvininko sukurtas naujo stiliaus šriftas.

 



Į viršų


39.ARIAL – šriftas be užkardų, kai simboliai sudaromi iš vienodo storio linijų ir neturi dekoratyvinių elementų.

 



Į viršų


40.HELVETICA – šriftas be užkardų. 1957 m. jį sukūrė Šveicarijos šrifto dizaineriai Max’as Miedinger‘is ir Eduard‘as Hoffmann‘as. 

 



Į viršų


41.CALIBRI – šriftas be užkardų. 

 



Į viršų

42.VERDANA – šriftas be užkardų.

 



Į viršų


43.TAHOMA – šriftas be užkardų.

 



Į viršų


44.VRINDA - šriftas be užkartų.

 



Į viršų



45.MICROSOFT SANS SERIF – šriftas be užkardų.

 

 

Į viršų


46.BAČĖNO ŠRIFTAS, BAČĖNAS – lietuvių dailininko grafiko Vytauto Bačėno sukurtas spaustuvinis apvalių bruožų, stambokais taškais šriftas. Yra lotyniškas ir rusiškas.

 

 

 

 

 



Į viršų


47.GRAŽDANKA – rusų raidynas, kirilicos modifikacija, 1708 m. pradėta vartoti (Petro I iniciatyva) pasaulietinėje Rusijos spaudoje, įvedus 5 naujas raides; 1918 m. buvo modifikuotas ir tapo dabartine rusų abėcėle.

 

 

 

 

 

 

 

 

 



Į viršų