Naujienos

Signataro Stepono Kairio rašytinis palikimas

Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės akto – Vasario 16-osios šventę, prisiminkime vieną iš Nepriklausomybės Akto signatarų – Steponą Kairį, kuris gimė Anykščių krašte, todėl čia yra saugomas ir jo rašytinis palikimas.

Anykščių L. ir S. Didžiulių Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje skaitytojai gali susipažinti su S. Kairio knygomis, literatūra apie jį, straipsniais spaudoje. Šį kartą tai padaryti kviečiame virtuliai.

Priminsime, kad S. Kairys gimė 1879 metų sausio 3 dieną Užunvėžių kaime (dabartiniame Anykščių rajone.) S. Kairio pažiūros susiformavo dar mokantis, jis pasirinko socialdemokrato kelią ir jam buvo ištikimas visą gyvenimą. Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo (irgi anykštėno) dr. Norberto Černiausko, tuo metu kairiosios idėjos Lietuvoje buvo beatrandančios savo elektoratą. „O S. Kairiui įtaką padarė jo aplinkos žmonės. Tai ir Jonas Biliūnas (S. Kairio vaikystės draugas – aut.), ir Vladas Sirutavičius Šiauliuose, o paskui – Sankt Peterburge. Didelė dalis studentų buvo vienaip ar kitaip susižavėję socializmo idėjomis“, – pabrėžė jis. Nuo 1900 metų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariu buvęs S.Kairys laikomas vienu svarbiausių šios politinės jėgos ideologų.

Dar mokydamasis Sankt Peterburge S. Kairys karštai pamilo Japoniją. Manoma, kad tam impulsą duoti galėjo tai, jog Japonija ką tik buvo laimėjusi karą prieš Rusiją. „Visas susidomėjimas, gana natūralus, kilo iš to, kad vyko karas tarp Rusijos ir Japonijos. Ypač Lietuvoje sklandė visokių gandų – niekas nieko nežinojo, kur ta Japonija ir kodėl jie taip gerai kariauja. Jam kilo natūralus klausimas ir jis ėmė domėtis tuo, kas tie japonai, kaip jie gyvena, kodėl taip gerai gyvena, kad nugali tokią imperiją“, – pažymėjo dr. N. Černiauskas. Jis pabrėžė, kad Sankt Peterburgas sudarė geras sąlygas S. Kairiui domėtis šia šalimi. 1906 metais, pasirašydamas „Dėdės“ slapyvardžiu, S.Kairys parašė tris knygeles „Japonija seniau ir dabar“, „Kaip japonai gyvena dabar“ ir „Japonų konstitucija“. 27 metų vaikinas jose aprašė šalį, kurios nebuvo savo akyse regėjęs ir kurioje apskritai neteko apsilankyti. Jos laikomos japonologijos Lietuvoje pradžia.

Japonai to nepamiršta – S. Kairio gimtinę ir dabar aplanko šios šalies diplomatai, o 2011 metais Lietuvoje viešėjusi japonų žurnalistė Kumiko Hirano pristatė knygą „Japonija ant kalvos“, kurioje rašoma apie S. Kairį ir jo susidomėjimą Tekančios Saulės šalimi. 1940 metais prasidėjus Lietuvos okupacijai S. Kairys nenukentėjo, tačiau 1941 metais užėjus naciams, signatarui darėsi nesaugu. Ypač turint omenyje tai, kad jiedu su žmona Ona buvo paslėpę žydę mergaitę. 2005-aisiais už šį poelgį Kairiams suteiktas Pasaulio tautų teisuolių titulas.

S. Kairys taip pat parašė knygas: „Ką reikia žinoti ir atminti kiekvienam darbininkui“ (1902), „Seniems kanauninkams ir pralotams, klebonams ir jauniems kamendoriams“ (1904), „Garo katilų ir mašinų priežiūra, mašinistams ir pečiakuriams vadovėlis“ (1905), „Kodėl išnyko baudžiava Lietuvoje“ (1908), „Pasakos“ (1920), „Vyrai, sukiaulinkime Lietuvą! ir kitos apysakos“ (1927), „Biologinis suvartoto vandens valymas“ (1934), „Miestų kanalizacija: kanalizacijos įrengimų projektavimas, statyba ir kanalų tinklo priežiūra, sodybų kanalizavimas“ (1939), „Lietuva budo“ (1957), „Tau, Lietuva“ (1964).


VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus informacija


Plačiau apie Steponą Kairį galima paskaityti čia:
https://www.15min.lt/media-pasakojimai/signatarai-kairys-244
http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=152
https://lt.wikipedia.org/wiki/Steponas_Kairys

https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35532&;p_k=1&p_t=168655
https://www.infoanyksciai.lt/lankytinos-vietos/lietuvos-nepriklausomybes-akto-signataro-s-kairio-teviske/