Naujienos

Prisiminti, negalima pamiršti...

Šių metų sausio 19 d. su Troškūnų gimnazijos moksleiviais vykome į pažintinę kelionę maršrutu „Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities Algimanto apygardos partizanų kovų takais“.

Savo numatytąjį maršrutą pradėjome nuo Troškūnų  namo (šalia Švč. Trejybės bažnyčios Bernardinų vienuolyno), kuriame 1917 m. balandžio 19 dieną gimė Antanas Slučka ir paminklo partizanams.

Toliau kelionę tęsėme į Andrioniškį – Šimonių girią, kurioje ir yra įrengtas pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“, siekiantis supažindinti visuomenę su Algimanto apygardos partizanų kovų dėl laisvės istorija (1944-1953). Per visą partizanų karą Šimonių giria buvo viena iš svarbiausiųjų Algimanto apygardos partizanų susitelkimo vietų. Šioje girioje 1947 m. įsikūrė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų vadavietė iš kurios buvo vadovaujama visam pasipriešinimo judėjimui Aukštaitijoje. Keliaujant šiuo maršrutu lankytojai gali aplankyti buvusios Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) vadavietės vietas, Algimanto apygardos vadovybės slėptuvę, kitas buvusių partizanų slėptuvių vietas kurių iš viso yra šešios, taip pat Sliepsiškio partizanų kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai. Tai senosios nebeveikiančios Sliepsiškio kaimo kapinaitės. Kadangi jos buvo atokioje vietoje, jose nuo 1945 m. buvo slapta pradėti laidoti Šimonių girioje ir jos apylinkėse žuvę partizanai. Dalis žuvusiųjų partizanų palaikų čia perlaidoti Atgimimo laikotarpiu atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1989-1991 m.

Kad lankytojams būtu lengviau surasti norimą objektą yra pastatytos maršruto kryptį nurodančios rodyklės. Pakeliui pastatyti ir informaciniai stendai, kuriuose pateikiama informacija. Stenduose yra nurodyti taškiniai QR kodai kurie suteikia galimybę norintiems prisijungti prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svetainės puslapio ir pasiskaityti, o kartu sužinoti daugiau informacijos apie lankomą objektą ir tuometinius įvykius vykusius 1944–1953 metais Šimonių girioje ir jos apylinkėse.

Aukštaitijos partizanų vadavietės vieta – tai slėptuvė įrengta Jovaišų sodyboje Butkiškio kaime (Anykščių rajono Andrioniškio seniūnijoje). 1947 m. joje įsikūrė Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas, kai jį paskyrė Rytų Lietuvos ( Karaliaus Mindaugo) srities vadu – slėptuvė tapo visos srities partizanų vadaviete.

Mes aplankėme tik vieną iš slėptuvių (bunkerį).  Šalia slėptuvės stovi pastatytas informacinis stendas, jame trumpai aprašyta apie Antaną Slučką-Šarūną, jo bendražygius, tuometinius įvykius.  Taip pat yra pastatytas paminklas ir kryžius ten žuvusiems atminti – A. Slučkai-Šarūnui, jo žmonai Joanai Railaitei-Slučkienei-Neringai ir Juozui Jovaišai-Lokiui. Netoliese  matomi buvę namo pamatai. Slėptuvė išlikusi nesugriauta, į ją galima įeiti ir apžiūrėti vidų. Šios kelionės metu daug ką sužinojome apie Algimanto apygardos partizanus, jų vadus, praturtinom savo istorines žinias, o taip pat daug informacijos išsitraukėme iš interneto.    


Surdegio bibliotekos informacija