Naujienos

Viešintų biblioteka rengia kraštotyrinį darbą „Viešintų vietovardžiai“

Viešinto ežeras

2019-ieji paskelbti Vietovardžių metais.

Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai.


Saugo daug paslapčių

Krašto, vietovės pavadinime telpa labai daug. Ypač daug gali papasakoti kaimo pavadinimas. Kaip sako F. Kavoliūtė, juk kaimas – žmonių bendruomenė. Nelikus kaimo ir net jo pavadinimo, tarsi išbraukiama visa protėvių bendruomenė, ištisos šeimos. Mokslininkės teigimu, nors procesas ir nesustabdomas, būtina išsaugoti Lietuvos vietovardžius. Iki šiol, jeigu kaime nebelikdavo gyventojų, jis būdavo panaikinamas, o to nebeturėtų būti. Susipažindami su senaisiais kaimų pavadinimais galime numanyti, kaip protėviai gyveno, ką matė, kaip suprato gamtą – kai kurių pavadinimų tikslumas tiesiog apstulbina.

Kaimų pavadinimai apibūdindavo dirvožemį, augalus, kurie aplinkui augo, buvo susiejami su pro šalį tekančia upe, netoliese esančiomis kalvomis ar pelkėmis. Dabar miesto gyventojai taip ryškiai nemato ar net nepastebi gamtos. Anuomet žmogus ir gamta buvo labai glaudžiai susiję – todėl tiksliais ir iškalbingais kaimų pavadinimais kartais negali atsistebėti.

Prakalbinti vietovę

Vietovardžiuose slypi ne tik gamta, bet ir reiškiniai bei įvykiai. Išgirdus kaimo pavadinimą gali kilti įvairių klausimų. Pavyzdžiui, jeigu Akmena, tai gal daug akmenų? Burbekliai – kas burbėjo, Jurgiškis– gal Jurgiai kiškius ganė?