Naujienos

Dzin ir gitara Andrioniškio bibliotekoje

Jei jūs pagalvojote, kad esu viskuo nusivylęs, nepatenkintas ir viskam abejingas, kaip lietuviai sako: „…man viskas – dzin…“, tai šį kartą suklydote. Dzin (dzen) raizgymas arba zentangle – meditacinio meno rūšis, kurio pradininkai yra amerikiečiai Rikas Robertsas ir Maria Thomas.

Rickas daugybę metų pragyveno kaip vienuolis, užsiiminėjo meditacija, o talentingoji Maria dirbo graviruotoja bei iliustratore botanikos srityje.

Norint kurti dzenraizginius nereikia būti didžiu menininku ar turėti ypatingą talentą. Ricko ir Marios šūkis „Viskas įmanoma vienu brūkštelėjimu!“ puikiai atspindi dzenraizgymo metodo filosofiją. Darbo įrankiai čia patys paprasčiausi – juodas gelinis rašiklis ir baltas popieriaus lapas. Naudotis trintuku griežtai draudžiama. Kaip nėra vienodų žmonių, taip niekad nebus ir vienodų dzenraizginių. Kiekvienas kūrinys yra unikalus, kaip ir žmogus, kuris jį sukūrė. Neverta jaudintis, jei tyčia ar netyčia atkartosite kieno nors kūrinį, tačiau įdėjus nors dalelę savęs, jis jau bus jūsų…

Lietuvoje dzenraizgymas dar skamba kaip naujiena, o pasaulyje – tai jau labai įdomus užsiėmimas. Tuo netruko įsitikinti ir andrioniškiečiai. Gražus būrelis meno mėgėjų sugužėjo į miestelio biblioteką, kur jų laukė Naujųjų Elmininkų bibliotekos bibliotekininkės Dianos Šermukšnienės dzenraizginių paroda.

Diana – ne tik bibliotekininkė. Ji ir Naujųjų Elmininkų bendruomenės pirmininkė, moterų vokalinio ansamblio „Elmė“ dainininkė, Anykščių literatų klubo „Marčiupys“ narė. Jai į talką atvyko ir kitas marčiupietis bardas Alvydas Apeikis. Po prisistatymo žiūrovų laukė premjera: pirmą kartą nuskambėjo  žurnalistės, klubo pirmininkės Dalinos Rupinskienės žodžiais Alvydo sukurta daina „Kandis“.

Apžiūrėjus antrame aukšte eksponuojamus piešinius, kurių kiekvieną išsamiai komentavo autorė, visų norinčių piešti laukė edukacinė pamokėlė, kurios metu kiekvienas turėjo galimybę nusipiešti savąjį piešinį. Vėl skambėjo Alvydo atliekami romansai, jumoristinės dainos, Dianos poezijos posmai.

Renginio pabaigoje tapo visiškai aišku, kad Andrioniškyje gyvena žmonės, kuriems tikrai nėra viskas dzin. Labai džiugu, kad šalia suaugusiųjų auga ir jaunosios žvaigždutės. Nuoširdžiausias ačiū renginio dalyviams ir žiūrovams. Pieškite patys, raginkite šeimos narius, draugus, kaimynus… Tikiu, kad sekanti paroda bus jau tikrai andrioniškietiška.

Antanas Žvikas, bibliotekininkas