Naujienos

Brangiausias žodis mums yra Tėvynė…

28-neri metai skiria mus nuo to 1991 m. Kruvinojo sekmadienio, kurio metu į taikią lietuvių tautą vėl nukrypo sovietų tankų pabūklai ir automatai. Prisimindami šią gedulingą dieną andrioniškiečiai ankstyvą rytą užžiebė žvakutes žuvusiųjų atminimui.



Brangiausias žodis mums yra Tėvynė…
Čia protėvių, tėvų kapai,
Kurie krauju savuoju gynė,
Kad mes gyventume laisvai.
Dėl laisvės krito, kėlės, vėlei klupo
Vergijai nepaklususi tauta…
Bet sausyje ir vėl pabūklai atsisuko,
Vėl trypia grindinį šarvuočių armada.
Praliejamas nekaltas kraujas,
Atrodo, laisvės neregėti…
Tačiau taiki kova, tvirta vienybė
Vėl leido laisvės spinduliui žėrėti.
Gana, juk, vieną kartą vilkti jungą,
Pasauliui ištarė tauta…
Naujam gyvenimui Europa bunda…
Kartu jau bunda Lietuva…
Šiandien, padariusi drąsiausią šuolį,
Laisva didžiuojasi tauta…
Lai ta gėlė neužmirštuolė
Nevysta mūsų širdyse…   /A. Žvikas/


Popietę, nebodami smarkaus snygio ir pūgos, kelios dešimtys andrioniškiečių rinkosi į Bendruomenės namų salę, kur renginių organizatorė Daiva Kruopienė pakvietė  dar kartą pagerbti Laisvės aukas. Po nuskambėjusios  E. Masytės dainos „Laisvė“ įrašo, Daiva dar kartą priminė žuvusiųjų pavardes ir pakvietė tylos minute juos pagerbti…

Vėl skambėjo poezijos posmai, šaunių dainorėlių Danutės Žiukienės ir Rimantos Vilnonienės atliekamos dainos.

Renginio pabaigoje visi žiūrėjome filmą apie šiuos sukrečiančius sausio 13-osios įvykius. Nors gamta ir sutrumpino renginio scenarijų, kur dar turėjome užkurti Atminties laužą, tačiau skirstėmės į namus, kupini šviesos, geros nuotaikos ir pagarbos…
 
Bibliotekininkas    A. Žvikas