Naujienos

Kraštiečio knyga – atminties paminklas gimtinei

Liepos 28-ąją, tradicinės Traupio miestelio šventės – Oninių metu,  biblioteka organizavo  istorinio leidinio sutiktuves – Traupio bendruomenei buvo pristatoma kraštiečio dailininko, architekto Jono Lukšės knyga „Už teisę išlikti“ XX a. vidurio Lietuvos okupacija ir gyventojų genocidas Anykščių krašto Traupio apylinkėje. Istorinė rekonstrukcija.


Į renginį iš Kauno atvyko knygos autorius ir  anykštėnai – istorikas,  kraštotyrininkas Gintaras Vaičiūnas ir  menotyros mokslų daktarė Jolanta Zabulytė, susirinko gausus būrys klausytojų. Bibliotekininkė R. Musteikienė  pristatė susirinkusiems kraštiečio veiklą.  Jonas Lukšė – dailininkas, architektas, kraštotyrininkas, paveldo žinovas. Jo pašaukimas –  įamžinti istorinius- kultūrinius objektus. Menininkas rengia savo sukurtų paveikslų parodas, išleidęs leidinius  apie Kauno šventoves, Aleksoto kultūros paveldą, Kauno kryždirbystės kūrinius, Kauno tvirtovės atlasą. Jis atminimo lentomis ir bareljefais paženklino apie 30 pastatų ir atmintinų vietų, jo iniciatyva Traupio bažnyčioje įrengtas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo stendas.

Kraštotyrinę popietę patriotine daina pradėjo dainininkės iš Raguvos  Ingrida ir Kotryna. Kraštiečio G. Stankevičiaus poemą,  skirtą Traupio partizanams, skaitė  Antanas Grimža. Istorikas G. Vaičiūnas, pristatydamas J. Lukšės knygą, gyrė autorių už atliktą neįkainojamą darbą savo tėviškei, kruopščiai surinktas faktologines žinias, vedė pokalbį su knygos autoriumi apie knygos leidimo sunkumus, jo ateities planus. Pokalbis nepraėjo be diskusijos. Auditorijos  dalyvė pateikė pastabą, kad negali būti vienos tiesos, kad ir iš vienos, ir iš kitos pusės žuvo žmonės,  ir knygai priešpastatė  B. Pilkausko leidinį „Mane žudė broliai lietuviai“. Padiskutavus skaudžia pokario tema,  priimta viena tiesa: dėl to, kad vyko pilietinis karas, kaltas okupantas. Istorikas G. Vaičiūnas, rengiantis knygą  apie Anykščių rajono partizaninę kovą,  įteikė J. Lukšei savo surinktus duomenis apie Traupio seniūnijoje nužudytus ir žuvusius asmenis.

Menotyrininkė Jolanta Zabulytė, kalbėdama apie J. Lukšės darbus, gyrė  begalinį kolegos kruopštumą. „Jono parodos parengtos  nesinaudojant jokiais kompiuteriais, savo ranka, pieštuku, kaip senaisiais laikais. Užuot paėmęs į rankas fotoaparatą, jis eina sunkesniu keliu, jo atlikimo technika tampa tarsi meditacijos aktu.“ – kalbėjo menotyros mokslų daktarė. Jonas Lukšė pabrėžė pirmenybę teikiantis autentiškumui.

Istorinės knygos autoriui  už rašytinį paminklą, skirtą  Traupiui, dėkojo ir sveikino Anykščių rajono vicemeras S. Obelevičius, Traupio seniūnė D. Tolušytė, politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkė P. Petrylienė, bendruomenės pirmininkė A.Obelevičienė, mokyklos direktorė J. Palikevičienė, bibliotekininkė  R. Musteikienė,  traupietis A. Grimža, sovietinio genocido aukų artimieji. Kraštietis neliko skolingas – bibliotekai dovanojo knygą „Didžiosios tremtys. Buriatija. 1948 m.“. Po rimto pokalbio apie knygą gera buvo pasiklausyti nuoširdžių Ingridos ir Kotrynos atliekamų dainų. Autorius dalijo knygas, rašė autografus, bendravo su kraštiečiais, supažindino besidominčius su eksponuojama savo piešinių paroda „Kauno tvirtovė“.

Kraštiečio parašyta knyga „Už teisę išlikti“ praturtins Traupio bibliotekos kraštotyros kampelį. Ačiū Jonui Lukšei už istorinės atminties išsaugojimą mums, traupiečiams, ir ateities kartoms.

Traupio bibliotekininkė Ramunė Musteikienė