Naujienos

Žvakių šviesoje

Kai už lango pradeda švilpauti žvarbus vėjas, o dienos pradeda trumpėti, rudeniniai darbai pabaigti, norisi pabendraut, kartu padirbėti, išmokstant kažko naujo. Šį kartą Svėdasų bibliotekoje nutarėme mokytis lieti žvakes iš natūralaus vaško senoviniu būdu.

Spalio 24 d. į biblioteką susirinko nemažas būrelis suaugusių, vaikų, senjorų, susidomėjusių šiuo senoviniu amatu. Bitininkė Žaneta Tumienė parūpino vaško, supažindino su bičių produktais. Tai ir maistas, ir vaistas, ir kosmetika – tik viskam reikia įdėti daug darbo.

Sigutė Zobarskienė papasakojo kaip iki išnaktų liedavo žvakes bažnyčioje, ypač tekdavo paplušėti prieš šventes. Ant didelio, apskrito, medinio rato užkabindavo lininius siūlus, apačioje pastatydavo puodą ir pildavo ant jų šiltą tirpintą vašką. Mes darėme panašiai: kiekvienas turėjome paprastą pagaliuką su užrištu lininiu siūlu ir pylėme ant jo vašką. Vienų išėjo tiesios, kitų kreivos, trumpos ir ilgos, bet visų kvapnios, kiekviena padaryta paties, todėl miela širdžiai. Tokią žvakutę ir per Kalėdas miela užsidegti ir per Vėlines ant artimųjų kapo galima nunešti. Gal ateis tokie laikai, kai nustosime nešti stiklo žvakes taip kenkiančias gamtai, o pastatysime vieną, kuri sudega ir nepalieka šiukšlių kalno. Viskam savas laikas.

Po to gėrėme žiedadulkių arbatą, degant savos gamybos žvakutei, nuo kurios aromato pakvipo visa biblioteka. Įkvėpta renginio, viena dalyvė Mėta su broliuku ir mamyte net eilėraštį sukūrė ir piešinį nupiešė.

Asta Medinienė