Tėviškė ir tarmė

 

 

Albina Andriuškevičiūtė – Kačinskienė padovanojo 2012 metais aukštaičių anykštėnų tarme išleistą eilėraščių knygą „Tėviškes pievas“.

Čekonių kaime (Anykščių r.) gimusi ir augusi, dabar Vilniuje gyvenanti Albina Andriuškevičiūtė – Kačinskienė draugauja su Anykščių rajono literatų klubu „Marčiupys“. Jos eilėraščiai patalpinti klubo narių sutelktinėje „Marčiupys 2010“.

Knygoje „Tėviškes pievas“ tarsi seserys dvynės glaudžiasi tėviškė ir tarmė. Tėviškė autorei – metafora prabėgusio gyvenimo, kurį autorė sieja su gimtojo kaimo grožiu, tėviškės šiluma, tėvų, senelių atminimu, jaunystės įspūdžiais, būties suvokimu. Įžvalgiai prisiminimai persipina su metų laikų kaita, gamtos diktuojamu atgimimu bei ramybe.

Knyga iliustruota nuotraukomis iš autorės asmeninio albumo.

Dėkojame autorei Albinai Andriuškevičiūtei – Kačinskienei, eilėraščiais išsakiusiai pagarbų, šiltą požiūrį į tėviškę ir tarmę.

 

Parengė:
Aušra Miškinienė
Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių
viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja,
„Marčiupio“ klubo koordinatorė

Skaitytojų dėmesiui: eilėraščiai iš Albinos Andriuškevičiūtės – Kačinskienės knygos „Tėviškes pievas“.

Čekonys
Kur skluñda dã starkaĩ sparnais galingais,
Virš likusių sadybų rytmečiais kalena,
Yra taks kaimas, žaliais miškais apjuostas:
Užmelnyčias, Palėkia, Pašilas, Girelas.

Aš nežinau, iš kur taks pavadinimas Čekonys,
Saka, unksčiau Vidugiriais vadina kaimu mana.
Tiktai žinau, kake man brungūs šite žmones,
Kur silsisi kapuos ir katre šiñdei čia gyvena.

Ir kakias brungias man tas senasias pirkelas,
Kur medžiai šimtumečiai jau iš tola moja,
Ir akmenaĩ pražyli prie ulyčiais kelia,
Gyva čia da dvasia tevų senolių.
...............
Laikas, tas laikas
Aina ir aina
Par medį, žolį, ištartų žodį,
Sekundes blyksnį.
Nematamas, negirdimas
Aina ir par mana širdį.