Žodis, įsikūręs po vasario nakties dangumi

 

Vasario 22 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka bei Anykščių rajono literatų klubas ,,Marčiupys“ pakvietė į tradicinius nakties skaitymus ,,Kas švyti vasario nakties danguje?“.

 

 

Graži bičiulystė sieja Anykščių ,,Marčiupio“ klubo literatus su kitų rajonų literatais. Į aštuntus metus iš eilės vykstančius nakties skaitymus po Anykščių koplyčios skliautais, bičiulystės ir kūrybos alkio vedini, atskubėjo Rokiškio (klubas ,,Vaivorykštė“), Kupiškio (klubas ,,Lėvens balsai“), Pakruojo (klubas ,,Židinys“), Ukmergės ir Vilniaus literatai. Tai ne tik jaukus pabuvimas kartu, bet ir nuoširdi kiekvieno literato ataskaita žiūrovui: tai, ką jis sukūrė per metus.

 

 

 

   

 

 



,,Poezijai reikia širdies, ne tik rašančios, bet ir klausančios”,- žiūrėdamas į pilnutėlę salę, vakarą pradėjo Nakties skaitymų sumanytojas Algirdas Ražinskas.- ,,Labai gera, kad čia sugrįžau, buvau labai pasiilgęs”,- džiaugėsi dvejus pastaruosius metus skaitymuose nedalyvavęs ,,Marčiupio” klubo senbuvis.




„Kas švyti vasario nakties danguje?- kiekvienas kitokį atsakymą girdi”,- marčiupietės Ritos Skorochodovaitės eilėraščio žodžiai. Gal būt todėl, kad ,,Vežimas pilnas likimų“- Gaudento Kurilos (Cieksas Žalbungis, Vilnius) eilėraštyje nuskambėję žodžiai.
     

 

 

 

Kiek likimų, tiek kūrybinių ieškojimų, nuoširdžių, švelnių, žaismingų, kartais dramatiškų žodžio prisiglaudimų, siekiant suvokti būties vyksmą, pagarbiai pažvelgti anapus, išsakyti džiaugsmą ar liūdesį, širdies nerimą, graudulį, gimtinės ar mylimojo ilgesį, kurti harmoniją savyje ir aplinkoje, eilėraštį ar prozos tekstą mielai skaitant ir gimtąja tarme.

Kol dar gyva vasario žvaigždė, gyva ir viltis: ,,Šviesa ateis ir viskas pasikeis, ten kur skaudėjo, jau nebeskaudės“ (Albinas Kuliešis).

 

 

  

Iš skaitymuose dalyvavusių literatų bičiuliškos išpažinties: ,,Metai būties lopšyje” (Danutė Mažeikienė); ,,Kurion pasaulio pusėn man pasukti?” (Danutė Mažeikienė); ,,Jei krypties nesirenki, tačiau eini...“(Regina Baltrūnienė); ,,Save nužudžius, vėju atėjau“ (Vida Kaulakienė); ,,Naktys ežerėliais švyti“ (Genovaitė Koriznienė), ,,Poetui rašyti, kaip žvaigždei žibėti“ (Edita Kurauskienė); ,,Duonos kvapas toks pat, kaip kadaise“ (Vida Kaulakienė); ,,Išėję į nebūtį, bet su sparnais“ (Albinas Kuliešis); ,,Drasko žemę viesulai“ (Albinas Kuliešis); ,,Nemato, bet knisti jis gali“ (Regina Banienė); ,,Man šviesos naktim taip trūksta“ (Albinas Kuliešis), ,,Aš ilgai slėpiausi po lapu“ (Laima Petronienė); ,,Tikiu, kad sielos suskambės“ (Laima Petronienė); ,,Murkiu po vyšniom“ (Gaudentas Kurila), ,,Naktis savo taurę išliejo be cento“ (Gaudentas Kurila); ,,Gyvenimas ima lyg saiką praradęs“ (Regina Banienė); ,,Aš dienų slinktyje pavargau (...) ach, nežeiskit daugiau, pavargau“ (Algirdas Ražinskas), ,,Šykštumu pagarsėjęs laikas“ (Regina Banienė); ,,Surinkčiau vieversio giesmę į knygą“ (Aldona Širvinskienė); ,,Šitas laikas, ne kitas mums duotas“ (Aldona Širvinskienė); „Aš pasaulį visą tavyje matau” (Laima Petronienė).
   

 

 

 

 

 

 

Pirmą kartą nakties skaitymuose skambėjo marčiupiečio bardo Vidmanto Plėtos atliekama viena įžymiausių Vahtango Kikabidzės dainų ,,Mano metai, tai mano turtas“ (lietuviškas vertimas Vidmanto Plėtos).

 

 


      

„Po raidę krintančių žvaigždžių” surinko jaunųjų anykštėnų Justės Svirkaitės ir Ado Diržio duetas.

  

 

 

 

,,Keliavo medžiai, gražūs ir žali žali“ ir ,,ramybę nešė vakaro daina“ drauge su Pakruojo rajono Bardiškių kultūros namų vokaliniu moterų tercetu (vadovė Irmina Nogobodienė) ir vadovės dukra, jaunąja literate ir barde Greta Nogobodaite, vaikystės prisiminimuose nerūpestingai gaudančia drugelius.


  

 

Renginio organizatoriai dėkoja ištikimiesiems bičiuliams: Dainorai Mineikienei, Danutei Mažeikienei, Giedriui Kujeliui, Alei Kazlauskienei, Zitai Mironienei, Stasei Junokienei, Svajonei Spietinienei, Reginai Baltrūnienei, Vidai Kaulakienei, Genovaitei Koriznienei, Eugenijai Urbonienei, Rimantui Urbonui, Editai Kurauskienei, Laimutei Černiauskienei, Irminai Nogobodienei, Daivai Gasėnienei, Nidai Rudzinskienei Gretai Nogobodaitei Rasai Vaigauskaitei, Albinui Kuliešiui, Gaudentui Kurilai, Laimai Petronienei, Justei Svirkaitei, Adui Diržiui bei marčiupiečiams: Onai Baliukienei, Daliui Baltranui, Reginai Banienei, Algimantui Baronui, Danutei Gečytei, Aušrai Motekaitienei, Eugenijai Pilinkienei, Vidmantui Plėtai, Irmai Randakevičienei, Dalinai Rupinskienei, Algirdui Ražinskui, Ritai Skorochodovaitei, Žilvinui Smalskui, Dianai Šermukšnienei, Aldonai Širvinskienei už drauge įgyvendintą nakties skaitymų sumanymą.
    


   

Linkėjimai lietuvių poetų žodžiais: ,,Tegu paukščiai gieda kiekvienas savo balsu” (Paulius Širvys); rašyti taip, kad ,,žodis skaudėtų“ (Justinas Marcinkevičius), kad poezija būtų sklidina ,,dainos ir maldos“ (Algimantas Baltakis), kad pajustume ,,...šventais pajautimais pinamės lyg gijom“ (Antanas Baranauskas ,,Kelionė Peterburkan“).


Parengė:
Aušra Miškinienė
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja,
Anykščių rajono literatų klubo ,,Marčiupys“ koordinatorė

Violetos Matelienės nuotraukos

Skaitytojų dėmesiui Pakruojo literačių Editos Kurauskienės ir Laimutės Černiauskienės improvizacijos pagal Gintaro Gutausko knygą ,,Laikas keliaut, mylimoji“ (mylimoji - tai mirtis - aut. pastaba)

Edita Kurauskienė
Improvizacija pagal Gintarą Gutauską
poetui kuris savo eilėraščius 
dėlioja tartum mozaiką 
iš nugludintų akmenukų 
iš saulėtekių ir saulėlydžių 
iš pokalbių su savimi 
ir su dangumi ir su žeme 
ir su žvaigžde 
iš Dievo esaties 
žvaigždžių dulkelėm 
iš ramunių ir kavos tirščių burtų 
iš nakties rūko 
ir atminties kuri dar 
nenutrūko iš prabėgusių 
dienų atviruko 
iš vienatvės ir nebūties 
laikas keliaut mylimoji 
sakai 
keliaukime dviese 
bus ramiau

 

Laimutė Černiauskienė
Ežero vanduo
Pagal G. Gutauską
neišeisiu iš tavo laukinių dainų
iš vandens melodija virpu
iš naujo į smėlį
ir nelieka šaltų akmenų
o rankos ugny tik švelniai
diemedžiais moji
ir šauki — mylimoji
išprotėsiu
jei gimti kasdien negaliu
nematau negirdžiu
ir bijau kad gali
neužtekti man laiko
su laimės ašara aky
einu takeliu
bet ne ten
iš tavo rankų driekias baltas kelias
ne nuo meilės aš pavargau