Literatui Aleksui Navickui - 80

Literatui Aleksui Navickui - 80


Per Šventas Kalėdas anykštėnas literatas Aleksas Navickas pasitiko garbingą 80 - mečio jubiliejų. Nuėjęs ilgą, prasmingą gyvenimo kelią, ne pagal metus jaunatviškas, žvalus, kūrybingas autorius skaitytojams dovanoja dvi naujas knygas: poezijos tomelį "Tarp pradalgių ir apsakymų rinkinį "Žvilgsniai į praeitį".


Vyskupo ir poeto Antano Baranausko ainis, Aleksas Navickas - “Marčiupio” klubo narys nuo pat pirmųjų klubo įsikūrimo dienų. Mėgiamas bibliotekos skaitytojų ir renginių lankytojų literatas visuomet suranda draugišką žodį, padovanoja nuoširdžią šypseną, yra įdomus pašnekovas. 1997 metais Aleksas išleido novelių knygą „Gandro mirtis“. Už ją 2005 metais apdovanotas IX Rytų Lietuvos literatų konkurso pirmąja vieta. 1999 metais pasirodė antroji knyga „Pirmosios vagos“. Pasak paties autoriaus, jo eilės skiriamos ne moderniosios poezijos gerbėjams, bet tokiems kaip jis pats, bendraamžiams skaitytojams, kurie gerai pažįsta kaimą, jį supančią aplinką, gerai prisimena pilną pavojų pokarį.

2005 metais Aleksas pradžiugino knyga „Artima toluma“, kurioje ir vėlesnės kartos skaitytojai surado širdžiai mielus ir artimus poezijos posmus. 2006 metais pasirodžiusi „Eigulio trobelė“ – malonus netikėtumas Alekso kūrybos gerbėjams. Nuotaikingi, linksmi eilėraštukai ir eiliuotos pasakėlės apie gamtą, charakteringi gyvūnų paveikslai, turintys nemažai žmogiškųjų savybių, suteikia džiaugsmo jauniesiems skaitytojams ir jų tėvams. Knyga gausiai iliustruota spalvotais darželinukų piešiniais. Poetas artimai bendrauja su gimtojo Pavartyčių (Radviliškio raj.) kaimo vaikais, skiepija meilę literatūrai, skatina juos pačius kurti.

Meilė tėviškei, gamtai, kaimo buities vaizdai - įprastos poeto kūrybos temos naujai suskamba 2007 m. pasirodžiusioje penktojoje autoriaus knygoje „Mano uosis“. Tėvo ranka sodintas medis, vaikystės dienų prisiminimai iškyla poeto atmintyje ir sugula poezijos posmais. Savo kūryboje A. Navickas daug dėmesio skiria gėriui, grožiui išryškinti, žmogaus gerumui pagarsinti.

Skaitytojams pateikiama naujoji autoriaus poezijos knyga „Tarp pradalgių“ spinduliuoja meile artimui, tėviškei, parskrendančiam paukščiui, lauko gėlei ir net tam mažam žemės vabalėliui. Jei sužavi ar sujaudina gyvenimo įvykis, knygos autorius ima į rankas plunksną ir stengiasi išlieti mintis. Tie žodžiai išplaukia iš jo paties noro kitiems daryti gera. Kvietimas prasmingai gyventi skamba jo eilėraščiuose, o metams bėgant tolyn, mintimis grįžimas į praeitį atrodo neišvengiamas.

Apsakymų rinkinyje „Žvilgsniai į praeitį“ pratęsiama realistinio rašymo tradicija. Čia vaizduojami į įvairias situacijas pakliuvę paprasti, atviri ir tiesūs kaimo žmonės. Autorius vyriškai taupiai, be elegiško sentimento žvelgia į aplinką, kurioje viskas be galo tikra ir sodietiškai erdvu. A. Navicko novelės tarsi pačios savaime teigia, kad bet kokiose aplinkybėse žmogus privalo išlikti žmogumi ir nesistengia peršokti per patį save.

Parengė Rita Tulušienė