Piešiniuose ir eilėse - gyvenimo tremtyje istorija

Piešiniuose ir eilėse - gyvenimo tremtyje istorija


Šeštadienį Anykščių L. ir S. Didžiulių bibliotekoje atidaryta viešintiškio, tremtinio Alfredo Klimašausko kūrybos darbų paroda „Gyvenimas tremtyje“.

Gedulo ir vilties diena

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties NKVD pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą, į pačias atokiausias šiaurines teritorijas. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iki šiol nėra nustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti duomenimis iš viso 1941-1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 500 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. 1945-1952 m. į tremtį išvežta daugiau kaip 32 tūkst. lietuvių vaikų.
33,59 proc. tremtinių grįžo į Lietuvą, 26,52 proc. žuvo tremties ir kalinimo vietose ir beveik 40 proc. tremtinių likimas nežinomas.

 


Represijos buvo nukreiptos ne į atskirų žmonių, o į šeimų naikinimą.

Tūkstančių žmonių išvežimas ir informacijos apie tremtinių likimą nebuvimas (dėl prasidėjusio karo) leido trėmimus vertinti kaip fizinį išvežtų žmonių naikinimą.

Tremtinių išvežimas į netinkamas gyvenimui vietoves, dėl ko dalis jų mirė arba žuvo, vertintinas kaip nusikaltimas žmoniškumui.

Atkūrus nepriklausomybę, birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.

gedulas...

dėl beprasmiškai prarastų žmonių gyvybių, dėl to, kad žmogus kėlė ranką prieš žmogų, dėl žiaurumo, negailestingumo, neteisybės...

ir viltis...

kad tai daugiau niekada nebepasikartotų. Kiekvienas žmogus – vertybė savaime. Ir kiekvienas žmogus turi teisę gyventi...

Nugrimzk į praeitį, tremtie,
Pilna žiaurumo ir patyčių,
Bet viską saugok, atmintie,
Kaip saugojai paveikslą Vyčio.
V. Ciniauskas

Paroda „Gyvenimas tremtyje“

Parodos autorius – viešintiškis, „Marčiupio“ klubo literatas Alfredas Klimašauskas (g. 1937m.). Jis 1941m. birželio 15 d. kartu su mama ir pusantrų metų seserimi buvo ištremtas į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Sesuo susirgo ir netrukus mirė. Jo tėvas buvo suimtas, atskirtas nuo šeimos ir ištremtas į Rešotų lagerį Sibire.

Anot parodos autoriaus, ištremtųjų į negyvenamas salas prie Laptevų jūros padėtis buvo ypač sunki: juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, ligos, badas, sunkus fizinis darbas. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas.



Eilę metų širdyje nešiojęs tremtyje patirtus išgyvenimus, Alfredas Klimašauskas paėmė į rankas grafito pieštuką ir perkėlė juos į piešinius. Pristatydamas parodą, gyvenimo tremtyje istoriją. autorius iliustravo išsaugotomis ar jo paties pagamintomis detalėmis; skaitė eiles, kuriose šalia skausmo, kančios, Tėvynės ilgesio – atšiaurios gamtos grožis, poliarinė naktis, šiaurės pašvaistė… Į autoriaus pasakojimą šiltai įsiliejo tremtinio, armonikieriaus Alberto Paškevičiaus atliekamos dainos.

 


Esame dėkingi parodos autoriui už pavyzdį - sunkiausiomis sąlygomis išsaugotą žmoniškumą, žmogiškąjį orumą, meilę gyvenimui bei gebėjimą pamatyti grožį.


Paroda Viešosios bibliotekos salėje veiks iki liepos 16 d.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Parengė
Bibliotekos įvaizdžio kūrimo skyriaus vedėja
Aušra Miškinienė

Violetos Matelienės nuotraukos