Literato Alekso Navicko dovanotų knygų kolekcija

Literato Alekso Navicko dovanotų knygų kolekcija



Literatas, vyskupo Antano Baranausko ainis Aleksas Navickas perdavė Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai iš savo asmeninės bibliotekos leidinius, išleistus prieš karą.
Apie dovanotų knygų istoriją savininkas pasakojo štai ką:
Kada sukūriau šeimą, dažnai pirkau knygas ir šiuo metu mano bibliotekoje daugiau kaip 600 egz. Dalis knygų yra prieškarinės. Kartą apsilankęs žmonos Birutės tėviškėje, Nemeikščių kaime, Utenos rajone, užlipau ant namo aukšto ir ten – dėžėje radau senų knygų ir žurnalų. Iš žmonos pasakojimo žinojau, kad kaimynystėje gyvenusių Čipkų šeimoje vienas sūnus Alfonsas mokėsi Utenoje „Saulės“ gimnazijoje, o ją baigęs studijavo Kaune Vytauto Didžiojo universitete romanistiką ir filosofiją. Alfonsas prenumeravo žurnalą „Ateitis“, turėjo nemažai knygų. Jis dažnai ateidavęs pas mano žmonos tėvus, atnešdavęs leidinių, kuriuos skaitydavo mano žmona Birutė ir jos vyresnioji sesuo Ona . 1944 m. Alfonsui Čipkui pasitraukus į vakarus, jo atnešti skaityti leidiniai pas mano uošvius Praną ir Eleonorą Tranelius taip ir liko.

Teko girdėti, kad Alfonsas Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias, studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Pasirinkęs Alfonso Nykos - Niliūno slapyvardį spausdino spaudoje savo eilėraščius, o 1946 m. Tiubingene išleido ir pirmąją savo knygą „Praradimo simfonijos“. Išleido jis ir daugiau poezijos knygų: „Orfėjaus medis“, „Balandžio vigilijos“, „Vyno stebuklas“ ir kt.
Mano žmonos brolis Jonas buvo vedęs A. Čipkaus (Nykos- Niliūno) seserį Oną.

Taigi, prieškarinius leidinius iš Alfonso asmeninės bibliotekos parsivežiau į savo namus. Tai paskatino mane ir toliau kaupti biblioteką. 1955–1957 m. dirbdamas Anykščių MTS (Mašinų traktorių stotyje ) instruktoriumi, motociklu važinėjau po Anykščių rajono kolūkius. Ten, pas senus žmones, taip pat rasdavau senų knygų, kurias man jie kartais veltui atiduodavo, ar už alaus butelį nupirkdavau. Taip surinkau 44 egz. leidinių, kurie buvo išleisti prieš karą. Dabar, kada sulaukiau solidaus amžiaus, bijodamas, kad ši, retenybe tapusi spauda, nedingtų, ją dovanoju L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai, tikėdamas, kad čia jie bus saugomi ir prieinami skaitytojams.

Vartydami literato A. Navicko atneštus į biblioteką leidinius, randame straipsnių savo autoryste arba turiniu susijusių su Anykščių kraštu. Mėnesiniame 1922 m. literatūros žurnale „Skaitymai“ spausdintas A. Vienuolio apsakymas „Inteligentų palata“. Pirmajame literatūros vadovėlyje (autorius ir metai nežinomi) randame straipsnių apie vyskupą Antaną Baranauską ir jo garsiąją poemą „Anykščių šilelis“, kun. Konstantiną Sirvydą – pirmosios lietuvių kalbos ir žodyno autorių bei kt. Visiems besidomintiems spaudos draudimo istorija, knygnešių veikla – vertinga 1938 m. Kaune išleista , P. Rusecko redaguota knyga „Knygnešys: 1864–1904“, kurioje spausdinti Doc. kan. J. Tumo-Vaižganto straipsniai: „Knygnešys ir dainų rašytojas Jonas Burkus“, „Kun. K. Kazlausko nuotykis“, „Chorvedys ir knygnešys Jonas Kumetis“, „Kauno centras“.

Su N. Čipkaus autografu ir 1941 m. XI. 24 d. (Vilnius) data pažymėtas rusų ir prancūzų kalbų žodynėlis „Manuel de la CONVERSATION Francaise et Russe“. Knygelėje gausu marginalijų, iš kurių galima spręsti, kad savininkas ja naudojosi mokymo tikslais. Knyga neturi originalaus viršelio, todėl nepavyko nustatyti, ar užrašyti savininko metai yra ir knygos išleidimo data, ar jos įsigijimo. N. Čipkui priklausė ir prof. K. Heinemano knyga „Vokiečių kūryba“. Tai Vokiečių literatūros istorija (I dalis), kurią išvertė K. Puida, išleido Švietimo ministerija Kaune, 1922 m.

Buvusioje asmeninėje J. Čipkaus bibliotekoje – grožinės literatūros ir mokslo populiarinimo žurnalas „Mūsų jaunimas“, 1937 m. (nr. 3-5; nr.7-8), žurnalo „Varpas“ 1931 m. ir 1932 m. numeriai, surišti kietu viršeliu į vieną komplektą. Taip pat mėnesinio moksleivių žurnalo „Ateitis“, 1924 m. (nr. 11), 1939-1940 m. (nr. 2; 4; 6; 7; 8; 9.).

1939-1940 lapkričio mėnesio (nr. 4) m. žurnale „Ateitis“ spaudintas ir vienas pirmųjų A. Čipkaus eilėraščių „Kareivis apie motiną“.

A. Navickas Anykščių viešajai bibliotekai padovanojo periodinius leidinius: „Savivaldybė“, 1934 m. (nr. 7; 8), jo paties prenumeruotą 1943 m. – karo metu ėjusį žurnalą „Naujoji sodyba“, 1943 m. (nr. 3; 9; 10; 12 ).

Tarp dovanotų knygų – su autografu ir spaudu, kuriame inicialai V ir G, yra 1921 m. Mariampolėje „Dirvos“ bendrovės išleista Gerhart Kaupfmann penkių veiksmų pasaka-drama „Paskendusis varpas“. Į lietuvių kalbą knygą išvertė J. Žiugžda. Su Valstybės Centralinio Knygyno Utenos Skyriaus spaudais, keliais inventoriaus numeriais, nežinomo asmens autografu kolekcijoje yra Fredrich von Schiller penkių veiksmų drama „Vilius Tell“, išleista 1923 m. Klaipėdoje, „LITUANIJOS“ spaustuvėje. Seniausias kolekcijos leidinys – kun. Zigmunto Chelmickio apysaka „Amžiną Atilsį“, išleista 1907 m. Seinuose, Laukaičio ir B-vės spaustuvėje. Knygelė pažymėta M. Kemesiučios lietuviško knygyno Utenoje nuosavybės spaudu. Vertėjas pasirašęs tik inicialais – Kun. T. Ž.

Prozos ir poezijos kūrėjas A. Navickas dovanodamas knygas bibliotekai jose paliko ir savo autografus. Tai padidina kolekcijos vertę. Literatas išleido savo knygas: 1997 m. – apsakymų knygą „Gandro mirtis“, 1999 m. – eilėraščių knygą „Pirmosios vagos“, 2005 m. – taip pat eilėraščių knygą „Artima toluma“. 2006 m. išleista jo vaikams poezijos knygelė „Eigulio trobelė“, 2007 m. – „Mano uosis“ (eilėraščiai), 2008 m. – „Tarp pradalgių“ (eilėraščiai) ir novelių rinktinė „Žvilgsniai į praeitį“, 2009 m. – „Atvėsęs židinys“ (eilėraščiai). A. Navicko poezija nuo 1981 m. publikuojama periodikoje, jo eilėraščiai spausdinti rinkiniuose: 1994 m., 1995 m. Lietuvos liaudies kultūros centro poezijos rinktinėse „Eiliavimai“, 1996 m. Anykščių viešosios bibliotekos darbuotojų išleistoje literatų klubo narių kūrybos rinktinėje „Marčiupys“, 2005 m. taip pat Anykščių literatų klubo "Marčiupys" narių kūrybos sutelktinėje ir 2007 m. Anykštijos autorių meilės lyrikos sutelktinėje „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname“.

1985 m. ir 1986 m. A. Navickas tapo Anykščių rajono laikraščio „Kolektyvinis darbas“ ir Anykščių rajono „Lenino keliu“ kolūkio valdybos kasmetinio rašinių konkurso laureatu. 2005 m. už apsakymų knygą „Gandro mirtis“ jis buvo apdovanotas IX Rytų Lietuvos literatų konkurso pirmąja premija. Ta proga A. Navickui įteiktos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Utenos apskrities viršininko administracijos ir Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centro ir IX Rytų Lietuvos literatų konkurso organizacinio komiteto padėkos (2005 m.).

Jo poezija – dora, skirta gėriui išryškinti, o kaip tik toks ir yra poezijos pašaukimas, – taip A. Navicko eiles apibūdina anykštėnas, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas, rašytojas Vygandas Račkaitis.

Bet kokioje santvarkoje talentas bręsta vienodai – nesvarbu, kokia jis spalva dažytas, – apie A. Navicko kūrybą yra pasakęs šviesios atminties rašytojas Kęstutis Arlauskas ir pridūręs, kad Aleksas tyliai, kukliai skrebena savo plunksnele, ir jam, regis, nereikia to, kas perdėta, deformuota ar liguista. Nesiekia jis pigios šlovės <...>, nelipdo jis iš savęs gyvos skulptūros ir nesirūpina, kad jo asmenybė taptų kitiems pavyzdžiu. Aleksas remiasi kuklumu tręštais mūsų kaimo klodais ir nekurpia planų, kaip pasikasti po kieno nors pamatais.

Tyliai išsaugojęs pieš karą išspausdintus leidinius ir karo metu prenumeruotą spaudą, knygos mylėtojas ir gerbėjas Aleksas rūpinasi jų perdavimu ateities kartoms.Vyskupo A. Baranausko ainio, literato prozininko, poeto A. Navicko dovanoti leidiniai yra labai vertingi knygos istorijai ir jos tyrinėtojams.

Audronė BEREZAUSKIENĖ
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja