Aušra Motekaitienė: “Kelias vis bėga į tylą ...“

Aušra Motekaitienė: “Kelias vis bėga į tylą ...“



Š. m. balandžio 29 d. pilnutėlė Anykščių Koplyčios-Kamerinių menų centro salė drauge su literate Aušra Motekaitiene jautriai pasibeldė į tylą.. Šis tekstas - kuklus kvietimas dar kartą prisiminti ir pabūti Aušros tyloje...
Pamąstymai apie tylą ir tyloje subrandintą žodį pakvietė visus kartu pabūti Aušros kūrybos erdvėje, kur iš čia ir dabar tvyrančios bendros tylos gimsta žodis ir muzika:
„Pasaulis prasidėjo ištarus Žodį, tyla gimė kartu su pasauliu. Tikroji tyla įmanoma tik žmogaus viduje, ten, kur kaupiasi džiaugsmas ir liūdesys, ten, kur subėga visos ašaros, ten, kur gimsta genialiausia mintis... Ten gali sušvisti ir Tikroji tyla. Kodėl sušvisti? Tikroji tyla atveria pasaulį. Ji gimdo pilnatvę, meilę, išmintį. Iškentėtoje, įprasmintoje, būties pripildytoje tyloje gimsta gyvas, tikras žodis. Tik toks žodis yra vertas savosios būties, tik toks žodis pasako tai, ką jis iš tikrųjų turi pasakyti, tik toks žodis turi teisę būti ištartas. Tylą turime prikelti patys. Sukaupiančią, nuskaidrinančią, įprasminančią. Nebijokim jos, nebijokim vienatvės, nebijokim patys savęs, savosios patirties. Lyg aukso gija driekiasi pransūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi mintis: „Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla.“
Tyla sušvito jau pirmojoje vakaro dainoje „Kelias vis bėga į tylą ...“. Ją atliko muzikos ir žodžių autorė Aušra Motekaitienė.
Aušrai nėra dainos, gražesnės už lopšinę, kurią dainuoja mama... Sušildyta motinos širdies, suteikianti tokį mielą švelnumą... Širdelėje vėl skambėjo lopšinė...: „Lopšinė sūnui“, muzika ir žodžiai Aušros Motekaitienės. Lopšinę Aušrai dainuoti padėjo vaikystės draugė Renata Gogelytė-Raugalienė.
„Nepalik, beldžias žodis į tylą...“ Šįsyk į Aušros tylą pasibeldė literatės Zitos Butkutės baltas angelas. Dainą “Baltas angelas“, muzika Aušros Motekaitienės, žodžiai Zitos Butkutės, Aušra atliko kartu su Renata Gogelyte-Raugaliene, fleita grojo Aistė Ilčiukaitė.

Aušra jaučia gilią pagarbą savo giminės šaknims, stengiasi nepamiršti ir išsaugoti atmintį. Ji sukūrė muziką savo mamos Natalijos Pribušauskienės žodžiais „Prosenelės kraitelė“. Ši daina, tarsi mažytė kelionė į praeitį, kai dar buvo auginami linai, verpiama ir audžiama… Dainą kartu su Aušra atliko dukros Samanta ir Monika.

Aušra pravėrė ir poeto Vytės Nemunėlio eilėraščių skrynelę, nes jau vaikystėje ją užvaldė Vytės Nemunėlio eilėraščių intonacijos, poetinio pasaulio grožis. Dvi dainas - „Vakaras“ ir „Striukum bukum bukumbukas“, muzika Aušros Motekaitienės, eilės Vytės Nemunėlio, atliko Antano Vienuolio gimnazijos pradinukų ansamblis, vadovė Daiva Diržienė.

Aušra jau 10 metų dainuoja Antano Baranausko vidurinės mokyklos mokytojų ansamblyje, vadovė Gitana Balčiūnienė. Mielos moterys atliko dvi dainas, „Rytas“ ir „Visą dieną lyja“, kuriose kalbino prabudusią saulę bei šiltu ir švelniu lietumi prigludo prie vienišos širdies..., muzika ir žodžiai Aušros Motekaitienės.
Tą vakarą buvo daug lietaus: šilto, gaivaus, pavasariško. Lietaus temą tęsė Monika Motekaitytė ir Antano Vienuolio gimnazijos pradinukų ansamblis: daina „Lietau, lietau, tave matau“, muzika Aušros Motekaitienės, eilės Janinos Degutytės.

Tarsi himnas šeimai nuskambėjo baladė „Moko akmenys“, muzika ir žodžiai Aušros Motekaitienės.
Baladę atliko: Aušra Motekaitienė, Aistė Ilčiukaitė (fleita), Adas Diržys (gitara) ir Justinas Levandavičius (gitara). Prieš ją atliekant, buvo prisimintas padavimas: pasakojama, kad akmenų Mokų šeima sumaniusi persikelti į kitą vietą: jiems nepatikę, kad kaimo vaikai juos daužo. Akmenys išplaukę per Tauragno ežerą ar Šventosios upę. Mokienė pasakiusi vyrui, kad jis plaukdamas neatsigręžtų. Mokas plaukęs pirma ir vis klausęs žmonos: „Ar plauki?“ Trečią kartą klausdamas, jis atsisukęs, ir Mokienė nuskendusi. Mokas su vaikais persikėlęs per vandenį, ir visa šeima ant kranto iki šiol tebelaukianti motinos.

Išskleisti sparnus, pakilti ir skristi tolyn kvietė pavasaris: dainą „Pavasaris“, muzika ir žodžiai Aušros Motekaitienės, atliko Aušra Motekaitienė, Renata Gogelytė-Raugalienė, Aistė Ilčiukaitė (fleita), Adas Diržys (gitara) ir Justinas Levandavičius (gitara).

Norisi dar kartą prisiminti, kad tą vakarą sparnus išskleidė, pakilo ir link pavasario kartu su Aušra skrido: Antano Baranausko vidurinės mokyklos mokytojų ansamblis: Elena Bražiūnienė, Valda Žemaitytė, Aušra Motekaitienė, vadovė Gitana Balčiūnienė; Antano Vienuolio gimnazijos pradinukų ansamblis, vadovė Daiva Diržinė; Aušros vaikystės draugė Renata Gogelytė-Raugalienė; Aušros dukros Monika ir Samanta, Aistė Ilčiukaitė (fleita), Adas Diržys (gitara), Justinas Levandavičius (gitara) ir renginio vedėja Aušra Miškinienė.

Su pirmuoju kūrybos vakaru Aušrą sveikino, kūrybinės ugnelės ir išlikti jautriai, jausmingai, svajingai, romantiškai ir tikrai, tokiai, kokią pažįstame ir mylime šiandien, linkėjo Antano Vienuolio gimnazijos, kurioje Aušra mokytojauja, direktorė Irena Andrukaitienė, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka, „Marčiupio“ klubo vardu - koordinatorė Aušra Miškinienė, draugai, bičiuliai, artimieji.

Renginio organizatoriai - Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka ir Anykščių rajono literatų klubas „Marčiupys“, renginio vedėja Aušra Miškinienė ir kūrybos vakaro autorė Aušra Motekaitienė dėkoja vakaro programos dalyviams ir į renginį atėjusiems už šilumą bei Anykščių rajono savivaldybei ir AB „Anykščių vynas“, parėmusiems sumanymą.

Aušros Motekaitienės kūrybos vakaru-koncertu „Kelias vis bėga į tylą...“ tęsiama Bibliotekos vykdomo projekto „Sekant rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos mintim“ bei „Marčiupio“ klubo projekto „25 klubo „Marčiupys“ gyvavimo metai“ veikla.

Parengė
Aušra Miškinienė
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Bibliotekos įvaizdžio kūrimo skyriaus vedėja,
Anykščių rajono literatų klubo „Marčiupys“ koordionatorė,
projektų vadovė

Violetos Matelienės nuotraukos