Tremtiniai pakvietė literatus į parodos atidarymą

Tremtiniai pakvietė literatus į parodos atidarymą



Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje veikia paroda „Tremties vaikai. 1941-1952 metai“, kurioje eksponuojama beveik 70 mėgėjiškų nuotraukų iš anykštėnų tremtinių ir politinių kalinių asmeninio albumo. Dauguma nuotraukų autorių nežinomi.
Didžiosios netektys
Parodos lankytoją pasitinka prof. Arimanto Dumčiaus pateikti skaičiai: „Iš 131600 tremtinių 1941-1952 m. žuvo 28000 žmonių. Apie 50 tūkst. lietuvių ilgai ar visai negrįžo į Lietuvą. Tremtinių vaikai, sulaukę 16 metų, buvo amžinai įrašomi į tremtinių sąrašus. A. Sniečkaus specialiu potvarkiu išleistieji iš tremties negalėjo gyventi Lietuvoje, todėl prisiglaudė kaimyninėje Latvijoje, Baltarusijoje, Karaliaučiaus strityje ar kitur.
Visumoje 1939-1958 m. buvo ištremti, suimti, įkalinti ar nužudyti 375527 žmonės. 490 tūkst. buvo priversti bėgti į Vakarus. Karo ir vokiečių okupacijos aukų skaičiuojama apie 245 tūkst. Tuo būdu Lietuva prarado 1,101 mln. gyventojų“.
Atgijusi tremties atmintis
Parodoje iš charakteringiausių vaizdinių ir žodinių detalių sudėliota visa skaudaus gyvenimo tremtyje paletė. Tremties atmintis atgyja nuotraukomis iš anykštėnų tremtinių ir politinių kalinių asmeninio albumo bei ištraukomis iš Anykščių krašto tremtinių ir politinių kalinių prisiminimų rinkinio „Gyvoji atmintis“.

Ką mes esame blogo padarę?..
Retorinis Liudvikos Grižaitės-Danielienės - 1949 metais 6-erių metukų su 9-erių metų broliu Rimantu be tėvų ištremtos į Irkutsko sritį - klausimas, skaudiems tremties atsiminimams prikeliantis tremtinius ir politinius kalinius bei apie juos pasakojusius: Birutę Biliūnaitę, Primą Bučytę-Petrylienę, Vladą Didžiulį, Liudviką Grižaitę-Danielienę, Dalią Juozapaitytę-Tutkuvienę, Zitą Kačkaitę-Bagdonienę, Gerimantą Juozą Kaklauską, .Algimantą Kemėšį, Ireną Meškauskaitę-Šližienę, Vaclovą Milaitį, Albertą Paškevičių, Teklę Petronytę-Prudnikovienę, Povilą Radzevičių, Eleną Skirelytę-Vaitkienę, Filomeną Sudnikaitę-Raugalienę, Juozą Šermukšnį, Bronių Tvarkūną, Laimą Viburytę, Virginiją Žižiūnaitę ir kt.


Pakviesti literatai
Tremtinių ir politinių kalinių kvietimu susitikime dalyvavo rajono literatų klubo „Marčiupys“ nariai. Tremtis palietė ir marčiupiečių artimuosius bei draugus. Veronika Dikčiuvienė prisiminė, kaip dvyliktoje klasėje buvo areštuota ir uždaryta jos klasės draugė Prima Bučytė. Nuo to laiko Veronika neberašė eilėraščių. „Eiliuotą žodį į laisvę išleidau tik Atgimimo metais“, - sakė ji ir perskaitė keletą eilėraščių.

Į Sibirą buvo išvežta Genovaitės Ražanienės šeima, mažametė Genovaitė liko Lietuvoje; Genovaitė skaitė eiles iš savo knygelės „Tikiu gerumu“.
I Krasnojarsko sritį 10-čiai metų buvo ištremti Vidmanto Plėtos tėvai; Vidmantas padainavo Vladimiro Visockio dainą apie Sibirą (beje, paties išverstą).
Sunkius išbandymus mažamečiui Alfredui Klimašauskui ir jo šeimos nariams teko patirti prie Laptevų jūros; Alfredas paskaitė eilėraštį „Pasikalbėjimas su kryžiumi“.
Danutės Gečytės atmintyje išliko ant prieklėčio sėdintis tylus, susimąstęs tėtis, dainuojantis „Nekenčiu vėliavos raudonos...“.
Algirdas Gogelis perskaitė eilėraštį Lietuvai, kurį paskyrė Lietuvos 1000-mečiui.
Dalius Baltranas kalbėjo apie šiandieninę dvasinę tremtį, kai iš Lietuvos išvažiuoja jauni žmonės ir eilėraščiu kvietė pasilikti – paieškoti šviesos Lietuvoje.


Be keršto ir be pykčio
„Sunku, patyrėme siaubą, bet turime kalbėti, kad skaudi istorija nepasikartotų“, - be keršto ir be pykčio kalbėjo į parodos atidarymą atėjusieji ir prisiminė ne tik skaudulius, bet ir gražias akimirkas, sutiktų žmonių širdies gerumą. „Kad mokėtume atleisti ir kad gerų žmonių būtų kuo daugiau“, - sakė Anykščių tremtinių ir politinių kalinių skyriaus pirmininkė Prima Bučytė-Petrylienė, už antisovietinę veiklą 1950 metais 20-metė gimnazistė 10-čiai metų išsiųsta į Taišeto griežto režimo lagerius. Į susitikimą ji atsinešė lagerio kalinės numerį – tokių numerių ant kalinio drabužio buvo prisiūta net 4. Kalėdama ji išsiuvinėjo Gedimino stulpus – su žuvies kaulu...
Numerį ir Primos Petrylienės siuvinėtus Gedimino stulpus lankytojas pamatys parodoje.
Prima Petrylienė padovanojo Bibliotekai Anykščių krašto tremtinių ir politinių kalinių prisiminimų rinkinio „Gyvoji atmintis“ knygas.

Dėkojame Anykščių tremtinių ir politinių kalinių skyriui ir jos pirmininkei Primai Petrylienei už dovaną bibliotekai, už galimybę prisiliesti prie skaudžios istorijos patirties.
Biblioteka tęsia projektą
Šia paroda ir susitikimu Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka tęsia kultūrinės veiklos projektą „Sekant rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos mintim“:
“(...). L. Didžiulienės vyras ir sūnus Antanas buvo iki gyvos galvos ištremti į Sibirą, o kitas dar nepilnametis sūnus Algirdas administraciniu būdu penkiems metams taip pat ištremtas į atšiaurųjį Turuchano kraštą.(...). (Liudvika Didžiulienė-Žmona “Raštai“, T. 1).
„(...)Dalyvauja [L. Didžiulienė] rengime tremtinių vaikų dienos, aukoja ką tik galėdama, rūbais, maistu, pinigais (...) . (Ten pat).
„(...) mūsų likimas vienodas: svetur, svetur ir tarp svetimų. (...). (Ten pat).
„(...). Žmogaus prigimtis ir jo būdo ypatybės padaro tai, kad jam smagiausia prigimtam krašte. (...)“. (Liudvika Didžiulienė-Žmona „Patėmijimas“).
„(...) Kas tiek daug iškentėjo, mokės ir laimėje gyventi (...)“. (Liudvika Didžiulienė-Žmona “Dėl Tėvynės“).
Projekto rėmėjai ir partneriai:
Anykščių rajono savivaldybė;
Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Anykščių skyrius;
Anykščių rajono literatų klubas „Marčiupys“.
Paroda „Tremties vaikai. 1941-1952 metai“ Viešosios bibliotekos salėje veiks iki š. m. rugsėjo 30 d.
Maloniai kviečiame apsilankyti!

Parengė
Aušra Miškinienė,
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Bibliotekos įvaizdžio kūrimo skyriaus vedėja,
projekto vadovė

Violetos Matelienės nuotraukos