Legendos priminė miestų, iš kurių atvyko svečiai, atsiradimą

Legendą turi ne tik Anykščiai. Dažnas Lietuvos miestas ją turi. Tai mūsų protėvių žodinės kultūros palikimas, perduodamas iš kartos į kartą. Ukmergiškiai, tarsi krašto šventove, didžiuojasi piliakalniu ir jo šeimininku kriviu. Kupiškio piliakalnį iš pelenų supylė du besišnekučiuojantys pypkoriai milžinai. Pakruojis siejamas su upele, prie kurios vykę mūšiai ir ją nudažę kariūnų krauju. Upelė pavadinta Kruoja, o miestas - Pakruoju.


Meilė žodžiui ir knygai prasideda nuo pasakos

Trumpam mintimis sugrįžę į vaikystę, klausėmės pasakos „Pasipūtėlė zylutė”, kurios autorė (debiutuojanti) traupietė Indrė Musteikytė pasaką sekė kartu su mama. Indrei - aštuoneri, pradėjo rašyti septynerių, turi parašiusi virš 20 pasakų, bando kurti eilėraščius.


Žodis, saulės spinduliu pasklidęs

Į Kūrybos skaitymus vasario naktyje atvykusius svečius ir marčiupiečius lydėjęs troškimas, kad žodis ir lūpos žmogų pakeltų, pagydytų, sušildytų, pasklido saulės spinduliu, į saulę besistiebiančiu gerumo grūdu, ilgesiu, atjauta, pagarba mirusiems, meile gimtinei, tėvams, šeimai.
Kartu su Aušros Motekaitienės daina „Pavasaris” (muzika ir žodžiai Aušros) sielos lange angelas piešė pavasarį ir svajone vėl pražydo pieva...


Renginio organizatoriai - Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka ir rajono literatų klubas „Marčiupys“ - dėkoja dalyviams už nuoširdų ir šiltą šokį poezijoje ir laike.

Parengė:
Aušra Miškinienė,
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
direktoriaus pavaduotoja,
„Marčiupio” klubo koordinatorė