Per šalies bibliotekas nuvilnijo renginių gausa: XVI-oji nacionalinė bibliotekų savaitė dovanojo šventes savo mylimiems skaitytojams.


Balandžio 30-ąją Elmininkų bibliotekoje vyko jauki ir šilta popietė „Žodis, daina ir žmogus“, kurioje savo kūryba dalinosi du poetai: Angelė Marija Jonuškienė ir Juozas Mickevičius. Autorių, skaitovų Saulės Rudzinskienės, Ingos Dovydėnienės ir Jono Kazlausko skaitomos eilės pynėsi su kanklių melodija (Monika Orlikaitė ) ir dainomis (N. Elmininkų bendruomenės ansamblis).

Žiūrovai smalsiai apžiūrinėjo parodą „Biblioteka bendruomenėje, bendruomenė bibliotekoje“.

Subatėnė (Kupiškio r.), mokytoja Angelė Marija Jonuškienė – ne vieno poezijos konkurso nugalėtoja, išleidusi 6 knygas, kuria nuo jaunystės. Apie jos veiklą netgi filmai jau kuriami. Naujausia jos knyga – „Svajonės užkalbėjimas“. Redaktorė E. Katauskienė rašo, kad knyga iš karto suintriguoja, maloniai nustebina. Svajonė privalo išsipildyti, tapti tikrove, nes ji užkalbėta, išmelsta, jai suteikta daug magiškų galių. Iš širdies paleistas žodis visada keliauja „namo“ – į kitą širdį.

Bėga, skuba minutės atgal.
Nuo vidudienio saulės.
Nuo trumpiausios nakties.
Kas gi jas sulaikys?
Atsakymą žino širdis.

Taip eilėmis kalba Angelė Marija. Klausėme, atsakymų ieškojome kartu.

Pakaunėje gyvenantis Ariogalos krašto poetas, 40 metų gydytoju dirbęs Juozas Mickevičius eiles rašyti pradėjo tik išėjęsį pensiją, tačiau ir laureato vardą ne kartą jau pelnė, ir šešios knygos išleistos. Visą gyvenimą medicinos instrumentą – skalpelį laikiusios rankos puikiai valdo ir plunksną.

Džiaugsmais likimas nenugirdė,
Brangios neskyrė dovanos,
Turėt chirurgui jautrią širdį –
Tai senas priesakas mamos.

Taip apie save sako Juozas.

Profesionalus medikas ir jautrus, stiprios dvasinės kultūros žmogus viename asmenyje, jautriai kalbąs apie savo gimtinę – Butkiškės kaimą. Eilėse – meilė tėviškei, žmonėms – jautri sielos išpažintis nuteikė pamąstymams, o satyriniai, humoristiniai eilėraščiai ir raiškia kūno kalba perteikiamos emocijos – sukėlė juoko bangą.

Renginį tęsėme laisvaisiais skaitymais, kuriuose savo pamąstymus, palinkėjimus, sapnavimus pristatė ir dailės mokytoja subatėnė Saulė Rudzinskienė. Ji kvietė:

Aš savo liūdesio neduodu niekam
Ir savo pyktį pasilieku sau.
Ateikit pas mane,
Kai tik norėsit.
Ir gausit džiaugsmo, meilės
Ir vilčių gan daug.

„Bibliotekų šviesa nesibaigia su knygų metais, jeigu eini teisingu keliu ir esi reikalingas šalia esantiems“- šie poetės Dalios Teišerskytės, ištarti Nacionalinės bibliotekų savaitės konferencijos metu, kuo puikiausiai apibūdino mūsų lūkesčius ir viltis, įrodė, kad „Stipri biblioteka – stipri visuomenė“. O Elmininkų bibliotekos knygų fondas pasipildė dovanomis – poetų A.M. Jonuškienės ir J. Mickevičiaus bei Kupiškio Trečiojo amžiaus universiteto Subačiaus literatūros fakulteto dovanotomis knygomis.

Dėkojome svečiams, autoriai dalino autografus, o užsimezgusi draugystė jau pynė naują svajonių juostą: aptarinėjome būsimus susitikimus.

Bibliotekininkė Diana