Bibliotekoje buvo minima kovo 16-oji - Knygnešio diena

 

 

 




Knygnešys

Knygnešiui ryšulys knygų
Pūpso ant pečių tvirtų.
Jis iš Tilžės į Tėvynę
Eina Nemuno krantu.

Eina, žvilgčioja į tolį,
Širdžiai daros neramu.
Ar žandarai neatjoja,
O gal laukia prie namų?

Kas jo laukia? Jis nežino.
Gal kalėjimas, tremtis.
Ar už Lietuvą Tėvynę
Laukia Sibire mirtis?

Bet šviesi viltis neblėsta
Ir kol plaka dar širdis,
Gimtai šaliai neša šviesą
Pakol tamsą išsklaidys.


Kas buvo tie knygnešiai? Į šį klausimą bene aiškiausiai ir tiksliausiai atsako 1926 m. pasirodžiusios atsiminimų knygos „Knygnešiai“ sudarytojas Petras Ruseckas. Tos knygos pratarmėje jis rašo:
„Draudžiamos gadynės knygnešiai, šiaip knygų platintojai, tautiškos ir kitokios sąmonės žadintojai didelėje savo daugumoje buvo prasčiokai, bemoksliai, dažniausiai ir beraščiai. Tačiau tai buvo žmonės apsiskaitę ar šiaip saviškai susipratę, tai buvo savo rūšies liaudies šviesuomenė. Tie žmonės tad varė beveik visą tautos atgimimo darbą“.

Taigi, spaudos draudimo metais (1864-1904), kai caro valdžia visokiais būdais stengėsi surusinti Lietuvą, knygnešių veikla buvo itin reikšminga ir reikalinga, palaikanti tautos dvasią“.

Renginio metu prisiminėme ir Viešintų knygnešius, kurie knygas nešioja nuolat, ir tuos, kurie tai daro vieną ar kelis kartus per pusmetį. Tariame Jiems didelį Ačiū!

Jaunimas noriai sprendė „Knygnešystė -Lietuvos istorijos fenomenas“ testą.