Parodoje „Surdegio istorija: faktai, įvykiai, veidai“


Anykščių rajono Surdegio miestelio bibliotekoje kraštietis prof. Osvaldas Janonis parengė parodą „Surdegio istorija: faktai, įvykiai, veidai“. Jam talkino bibliotekininkė Janina Uzdrienė. Tokios didelės apimties kraštotyros paroda Surdegio bibliotekoje organizuota pirmą kartą. Parodoje 34 didelio formato plakatai, kuriuose nuotraukos, lentelės, citatos, istoriniai faktai, atskleidžiantys šio miestelio istoriją nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki pokario. Plakatuose – Surdegio dvarininko, žymios bajorų Velavskių giminės atstovo Bogdano Šiško-Staveckio genealogija, jo dvaras ir 1510 metais pastatyta pirmoji medinė cerkvė. Vėliau statytų mūrinių cerkvių egzistavimas, patvirtintas išrašais iš senųjų antiminsų (drobinė skepetaitė, kurioje pavaizduotas Kristus karste ir nukryžiavimo įrankiai, keturi evangelistai. Ant jos buvo leidimas vykdyti liturgiją).

Atskiras plakatas skirtas miestelį išgarsinusiai Surdegio stebuklingajai Dievo Motinos ikonai. Daugiausia vietos parodoje užima plakatai tema „Surdegis Rusijos imperijos sudėtyje“. Parodos lankytojai galės pamatyti net trijų Rusijos carų ir jo administracijos atstovų, kurie vienaip ar kitaip susiję su Surdegiu, portretus ir kitą įdomią ikonografinę medžiagą.

Nemažai dėmesio skirta 1627-1915 metais Surdegio miestelyje veikusiam Šv. Dvasios vienuolynui. Plakatuose pateikti svarbesnieji jo istorijos faktai, išlikę planai bei kita ikonografinė medžiaga. Taip pat pristatomos garsiosios rusų dailininkų graviūros su Surdegio vaizdais ir 1912 metų nuotraukos. Plakatuose pasakojama apie Šv. Dvasios cerkvę (seniausias Surdegyje išlikęs pastatas, pastatytas 1812 metais), brolijos korpusus, koplyčią. Keturiuose plakatuose pateiktos žinios apie vienuolius ir vienuolyno naujokus: pateiktos gyvenimo datos, atkėlimo iš kitų vienuolynų į Surdegį ir iškėlimo į kitus vienuolynus datos, parodyti ir jų turėti apdovanojimai. Viename plakate pateikta tuometinės stačiatikių spaudos ištrauka apie vienuolyno vyresniojo slapstymąsi Panevėžyje nuo 1863 metų sukilimo dalyvių, bei vienuolių elgesį sukilimo išvakarėse.

Surdegį ypač išgarsino archimandrito, vienuolynų Rusijoje steigėjo Zosimos tremtis į Surdegį ir jo mirtis Šv. Dvasios vienuolyne (dabar imamasi žygių archimandritą kanonizuoti). Atskirame plakate pateikta jo biografija, kapo ir jo palaikų ekshumacijos nuotraukos.

Parodos lankytojams pirmą kartą rodomi senųjų leidinių apie Surdegį viršeliai, pristatomi jų autoriai.

Viename iš parodos plakatų rodomi Pirmojo pasaulinio karo epizodai: pateikta kirasyrų pulko karininko Georgijaus Goštauto (1891–1953) knygos apie kirasyrus ištrauka, pasakojanti apie jų kovas Anykščių apylinkėse ir jų nakvynę Surdegio stačiatikių kapinėse. Keletas plakatų skirta Surdegio istorijai tarpukariu. Juose pasakojama apie gyventojus, visuomenines organizacijas, katalikų bažnyčią, pradžios mokyklą, ūkį.

Parodoje vaizduojamas ir pirmasis sovietinės okupacijos dešimtmetis. Plakatuose –tremtiniai (rodomos kelios retos, gyventojų pateiktos nuotraukos).

Pateikta medžiaga leidžia dar kartą įsitikinti, kaip surdegiečiai kovojo už savo Tėvynės laisvę. Plakate – partizanų gyvenimo ir jų atminimo įamžinimo nuotraukos.

Parodą užbaigia plakatai apie žymiuosius Surdegio krašto žmones: iš Surdegio ir jo apylinkių kilusius kunigus, karo veikėjus, mokslininkus, rašytojus, menininkus, politikos veikėjus. Pateikiamos trumpos jų biografijos ir portretai.

Paroda atidaroma per Žolinės šventę, po atlaidų, ir veiks iki spalio mėnesio pabaigos.


Audronė BEREZAUSKIENĖ
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja