Poezijos ir dainų skambesys Naujųjų Elmininkų bibliotekoje
 

Balandžio 24 –ąją, 15-tosios Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitės proga, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos N. Elmininkų skyriuje vyko poezijos ir dainų popietė „Dar vienas Antanas“.

„Anykščiai - poetų, rašytojų ir literatų kraštas. Jeigu rinktume labiausiai „kūrybingą“ vardą, tai, ko gero, būtų Antanas. Juk šiuos vardus turi Baranauskas, Vienuolis-Žukauskas, Drilinga, Paulavičius... Šiandien jums pristatau istoriką, kultūros darbuotoją, bibliotekininką Antaną Žviką. Mano kolega garsėja kaip neeilinis eruditas, daugelio intelektualių televizijos žaidimų ir Anykščiuose vykstančių „Europrotų“ žaidimo dalyvis. Jis yra užkietėjęs kryžiažodžių sprendėjas. Kūrėjas sako, kad eilėraščiai - tai poilsis nuo kryžiažodžių ir kad visai neseniai gyvenimo įvykius jis pradėjęs dėliojanti eiliuotai“, - pristatydama literatūrinio renginio svečią Antaną Žviką, kalbėjo bibliotekininkė Diana Šermukšnienė.

Pirmąjį eilėraštį Antanas parašė 2013 metų spalio pabaigoje. Dabar rankraščių knygoje, pasak eiliuotojo, jų gerokai per šimtą. Švelnūs, lyriški, nesudėtingi eilėraščiai atspindi gamtos ir gyvenimo grožį. Daug eilių skirta Anykščiams. Savo kūryba anykštėnas dalinasi su draugais. Jis sako, jog pati svarbiausia kritikė - tai žmona Palmira.
Kolegės Dianos pakalbintas, Antanas pirmą kartą savo eiles pristatė elmininkiečiams. Auditorija nuščiuvusi klausėsi eilėraščių apie gamtą ir meilę, kuriuos skaitė ne tik autorius, bet ir renginio organizatorė Diana. Ypač šiltais plojimais klausytojai palydėjo eilėraštį „Mamai“. O štai kaip Antanas poetiniu žodžiu aprašo gimtuosius Anykščius.

ANYKŠČIAMS

Iš rūko patalų jau kelias Anykščiai,
Šventoji bangele skalauja krantą...
Bažnyčios bokštai stiebiasi grakščiai,
Lyg jiems pasiekt dangaus žydrynę lemta...
Varpų gaudimas štai užliejo slėnį,
Sakytum, maldai skuba Baranauskas...
O priešais, lyg atokvėpio menkutei valandėlei,
Prisėdo atsipūst provizorius Žukauskas...
Bet metai bėga, kaip sraunus vanduo,
Jų sustabdyti niekaip negali...
Žiūrėk, pavasaris išaušo, vėl - ruduo....
Vėl viskas grimzta praeity...
Su metais keičias aplinka,
Su ja ir jos dalelė - žmonės...
Naujam gyvenimui pakilo Anykščiai,
Darbščių žmonių dėka - ne iš kieno malonės.

Tarsi atsakas į eilėraščius tą vakarą skambėjo Naujųjų Elmininkų bendruomenės moterų vokalinio ansamblio atliekamos dainos apie vasaros lietų, gimtinės sodą, gyvenimo meilę.

Ramunė ŠALTENIENĖ

http://www.silelis.res.lt