Surdegyje susitikimas su atminimo knygos autoriumi
 

Balandžio 13 d., pirmadienį, Surdegio bendruomenės namuose vyko susitikimas su atminimo knygos „Surdegis ir jo apylinkės“ autoriumi, profesoriumi Osvaldu Janoniu.

Renginio vedėja Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Surdegio filialo vyr. bibliotekininkė Janina Uzdrienė pasidžiaugė, kad be gausaus būrio Surdegio bendruomenės narių ir jos pirmininko Anykščių rajono savivaldybės tarybos nario Raimondo Balsio, į renginį atvyko nemažai svečių: Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vadovas Arūnas Giraitis, Panevėžio Rusų kultūros centro pirmininkė Valentina Vatutina, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius Gintaras Kerbedis bei kolegos iš Anykščių viešosios bibliotekos.

Daugiau kaip trys dešimtys renginio dalyvių klausėsi Surdegio krašto tyrėjo pasakojimų apie idėją parengti žinyninį leidinį, kuriame pirmą kartą vienoje vietoje būtų sutelktos po kruopelytę surankiotos po įvairiausius šaltinius išsklaidytos žinios apie Surdegio miestelio ir jo apylinkių praeitį nuo XVI a. pradžios iki šių dienų atsiradimą bei jos realizavimą. Jis priminė, kad šiemet sukanka 485 metai nuo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Surdegyje. Šis faktas ir 1627 metais įkurtas stačiatikių vienuolynas Surdegį išgarsino pasaulyje. Surdegio Stebuklingoji Dievo Motinos ikona yra viena iš penkių ikonų Lietuvoje, garbinamų ir stačiatikių, ir katalikų. Leidinio parengėjas prisipažino, kad būsimajam leidiniui ilgai ieškojo tinkamo žanro. Sumanymo parengti enciklopedinį žodyną jam teko atsisakyti, nes dalį straipsnių pajėgūs parašyti tik tam tikros srities specialistai (archeologai, kalbotyrininkai, etnografai ir pan.). Tinkamiausiu žanru pasirodė atminimo knyga. Teko atsisakyti ir formalaus abėcėlinio straipsnių grupavimo būdo. Leidinyje visa medžiaga pateikta aštuoniuose teminiuose skyriuose. Prof. O. Janonis savo knygoje palietė jautriąsias miestelio gyvenimo stygas, atvertė ne vieną visiškai pamirštą ir nežinomą istorijos puslapį, vienaip ar kitaip užkliudė visas miestelio gyvenimo puses ir rūpesčius. Pats autorius gana kritiškai vertina kai kuriuos skyrius, mato jų spragas, bet dėl šaltinių stokos jų kol kas užpildyti prisipažino esąs nepajėgus.

Knygos sudarytojas labiausiai patenkintas skyriumi „Religija“, kuriame pirmą kartą parašė pirmąją faktografinę vienuolyno istoriją. Jis padėkojo knygos bendraautoriams, leidybos rėmėjams ir platintojams. Jis džiaugėsi, kad sutelktomis bendruomenės narių pajėgomis leidinį pavyko greitai išleisti. Profesorius papasakojo, kodėl prireikė pradėti rengti knygos tęsinį ir koks bus jo turinys. Be pirmosios knygos papildymų ir jau pastebėtų klaidų atitaisymų, joje bus beveik trisdešimties aplinkinių kaimų gyventojų sąvadai nuo XVIII a. pradžios iki XX amžiaus pradžios. Pasak prof. O. Janonio, jis sąmoningai atsisakė įsikerėjusio žinyninių leidinių autorių papratimo minėti tik žymiausiuosius kraštiečius. Jo nuomone kaimo gerovės kūrėjais, tikraisiais jos istorijos subjektais buvo visi jo gyventojai. Vietos mastais matuojant dėmesio nusipelnė dauguma kraštiečių, nes jie, o ne kas kitas, savo darbais drūtino kaimą. Antrojoje knygoje jis norėtų paskelbti bent dalį sukauptos ikonografinės medžiagos – fotografijų, senųjų graviūrų su Surdegio vaizdais, žymiausių kraštiečių portretų.


Atminimo knygos autorius prisipažino, jog jis siekė, kad knyga užgriebtų kiekvieno surdegiečio protą ir širdį, ugdytų bendrumo jausmą, keltų pasididžiavimą savo miesteliu ir jo apylinkėmis, būtų viena iš priemonių savo gimtojo krašto meilei jų vaikuose ugdyti ir palaikyti. Atminimo knyga – vienijantis dalykas, tai yra tikra kraštiečių jungtis...


Iš susirinkusiųjų padėkos žodžių buvo aišku, kad profesoriui pavyko savo tikslą įgyvendinti. Renginio metu jis bendruomenei padovanojo Surdegio dvaro 1814 metų plano, saugomo Lietuvos valstybės istorijos archyve, spalvotą kopiją, kuri iki tol buvo eksponuojama Anykščių viešojoje bibliotekoje.

Viešosios bibliotekos informacija

Nuotraukų autorė Jovita UZDRAITĖ