Įspūdžiai iš turiningos kelionės

Rugpjūčio 28-29 d. suorganizuota  pažintinė kelionė: Panemupės  pilys, Lietuvos Venecija, Ventės ragas, Kuršių nerija.

Panemunės maršrutas – vienas įspūdingiausių maršrutų Lietuvoje, kuriame pamatėme įspūdingas pilis ir dvarus, Nemuno pakrantėje stūksančius piliakalnius bei nuostabius Nemuno vaizdus. Pirmas lankomas objektas Raudondvario pilies dvaras. Atgimęs Raudondvario dvaro architektūrinis ansamblis – vieta, kurioje turtinga istorija  persipina su dabartimi, kviesdama mus pasinerti į įspūdžių ir naujų patyrimų kupiną kultūrinę kelionę laiku. Po pusvalandžio Dubysos slėnių sandūroje užkopėme į Seredžiaus – Palemono piliakalnį. Palemono kalnas minimas Lietuvos metraštyje, legendiniame pasakojime apie romėnišką lietuvių kilmę. Po 20 min Raudonės pilis  – tai viena iš Panemunės pilių išsidėsčiusių vaizdingajame dešiniajame Nemuno krante. Įspūdingą kraštovaizdį pamatė pakilę  į 33 m. aukščio Raudonės bokštą  kuris, tapo atviras turistams. Po 10 min aplankome Panemunės pilį, o  po valandos legendomis apipintą Rambyno kalną, dar po 1valandos jau  nusikėlėme į romantišką Mingės (Minijos) kaimą, kuris dėl savo unikalaus gamtovaizdžio vadinamas „Lietuviškąja Venecija“. Tai vienintelis gatvinis kaimas šalyje, kuriame gatvę atstoja Minijos upė, tačiau tilto per šią upę nėra - Mingės kaimo namai išsidėstę abipus Minijos upės ir fasadais atsisukę į upės pusę. Prie kiekvieno namo yra įrengtos prie plaukos valtims prišvartuoti. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Po 18min jau buvome Ventės rage-tikras  rojaus kampelis gamtos mylėtojams. Tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės raj. taškas. Aplankėme paukščių žiedavimo stotį, apžiūrėjome ornitologijos muziejų, kopiame geležiniais laiptais į jau šimtą metų veikiantį švyturį. Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matosi plati Kuršių marių panorama, Kuršių Nerija, Rusnės sala. Ventės rage pamatėme didžiules paukščių gaudykles, iš kurių dvi yra didžiausios pasaulyje ir sužiedavome kelis paukštelius. Po valandos jau prieplaukoje keltu persikėlėme į vadinamą jūrų ir vėjų karalystę – Kuršių neriją.

Antrą dieną jau susipažinome su pamaryje įsikūrusiomis gražiomis gyvenvietėmis. Norintys ir nepavargę  aplankė Raganų kalną, kur raganos, velniai ir kiti Nerijos legendų herojai pralinksmino besivaikščiojant šio kalno takeliais. Pakeliui  užsukome į pilkųjų garnių ir  kormoranų stebyklą. Po 10 min jau Naglių Gamtos rezervate. Čia pamatėme Pilkąsias (Mirusias) kopas, išgirdo pasakojimą, kaip smėlis gali būti ir pavojingas.Po 20 min  nusikėleme į didžiausią Kuršių Nerijos gyvenvietę Nidą. Apžiūrėjome etnografinę žvejo sodybą. Ekspozicijos akcentas – poledinei žūklei skirti žvejo batai, su kuriais eidavo ant Kuršių marių ledo. Kieme eksponuojami plokščiadugniai žvejų laivai – kurėnai. Tad susipažinome su senųjų vietinių žvejų gyvenimo ypatumais. Užkopėme iki Parmidžio kopos, viršūnėje pastatytas Saulės laikrodis – kalendorius. Nuo šios kopos  atsivėrė patys gražiausi šios vietovės vaizdai - Senieji žvejų namai, Kuršių marių pakrantės pasivaikščiojimų takas. Vėliau apžiūrėjome Urbo kalno švyturį. Pasikelti į Švyturį pavyko tik drąsiausiems.  Raudonai baltas Nidos švyturys skirtas įspėti jūroje plaukiojančius laivus, kad Nidoje uosto nėra (du trumpi ir vienas ilgas blyksnis). Šis automatiškai veikiantis įrenginys įrašytas į jūrinius žemėlapius, specialias švyturių knygas.