Žolinių smagumas Budrių bendruomenėje

Žolinės Budrių bendruomenėje švenčiamos smagiai ir išradingai kas metai. Mūsų senoliai sakydavo: „Jei Žolinės šventėje nedalyvausi, „biednas“ liksi! Gyvuliai sirgs, derlius neužaugs“. O kas gi nori likti neturtingas? Todėl dalyvių šventėje netrūko.


Pagrindinis šventės akcentas – Žolinės puokštės. Didžiajai puokštei prireikė baravykų ir raudonikių – tokia ta mintis meninė kilo. Todėl norint ją įgyvendinti, juos pirmiausia reikia rasti, tad šiam darbui pasiryžo Sigitas. Nuvežėme jį į mišką surasti tris baravykus. Sigitas geras grybautojas, bet beskubėdamas pasuko ne į tą pusę, todėl pradėjome ieškoti pačio Sigito su baravykais ir sutikome einantį miške kitą grybautoją Virgį. Nešė jis laimingas kelis baravykėlius ir sako mums: „Toks grybavimas tik per Žolinę būna“. Kiek tolėliau paėjus, Virgis atsivedė mus prie savo automobilio ir atidarė bagažinę, o ten gulėjo du dideli elnio ragai, kuriuos ieškodamas baravykų rado gulinčius miške. Vėliau atsirado ir Sigitas, tad smagūs grįžome į bendruomenės namus, o prie jų dar sutikome netradicinį ūkininką Kęstutį, kuris augina lazdynus. Nešėsi jis maišelyje riešutų...Gavome ir pasivaišinti ir į Žolinės kompoziciją įdėti. Po tiek smagių nuotykių sukūrėme gana įdomią Žolinės kompoziciją.

Žolinės šventė prasidėjo jau trečiosios paveikslų parodos pristatymu „Pienės“ galerijoje. Paveikslai atvyko iš Vilniaus, jų autorė Diana Zviedrienė. Ta proga, apie tapybą ir dailę paskaitą svečiams vedė Stasė Rulevičienė. Bendruomenės salė taip pat pasipuošė nuostabiomis Žolinės puokštėmis, o jų pavadinimai irgi buvo išradingi: „Vasarą sudžiovinau ir matysiu žiemą“. Ten kur puikavosi vaistažolių žiedai, pavadinimas sukėlė daug šypsenų, puokštė buvo pavadinta: „Nuo visų kvarabų“. Šventėje daug dėmesio sulaukė jauniausios ir aktyviausios bibliotekos skaitytojos. Jos buvo apdovanotos Žolinių medumi, knygelėmis ir pakviestos nusifotografuoti prie šiaudinės gražuolės Jonės.

Kadangi ši vasara buvo skirta atnaujinti ir naujai įrengti gėlynus, priimtas sprendimas per kiekvieną šventę pasodinti po įdomų augalą į bendruomenės teritoriją. Pirmasis augalas šventės metu buvo pasodintas – diemedis. Vėliau šventės dalyviai gardžiavosi tikru Žolinės medumi, kuris ir buvo išsuktas tą pačią dieną.

Tad tokie tie smagumai ir margumai vyko per Žolinės šventę Budrių bendruomenėje. Linkime sveikų ir turtingų metų!

Valentinas Gudėnas