Kviečiame

[...] gal niekas atsitiktinai niekada neatsiranda (ir neįvyko atsitiktinis didysis sprogimas) ir negali atsitiktinai pasibaigti (kokie įnoringi bebūtų politikai ir karo generolai). Linijinėje laiko sampratoje, kurioje jau gyvename seniai, mes jaučiamės nesaugūs. Matydami materialių kūnų baigtinumą, pasitikime tik tuo, ką matome arba bent galime nustatyti.
Ar norime pasijausti kitaip? Stiprūs ne turtais ir ginkluotėmis… bet savo ramybe... ir gražiausiu kūrybingumu.
Apie Žmogaus stiprybę ir kilnumą, jo vidines galias įžvalgomis pasidalins soc. m. dr. Egidija Laumenskaitė