Viešintose pristatyta trečioji kraštotyrininko knyga

Viešintose pristatyta trečioji kraštotyrininko knyga

 

Gražią rudens popietę į Viešintų bendruomenės salę rinkosi žmonės, kur vyko T. Užos knygos „Talentingieji viešintiškiai“ pristatymas. Tai lyg knygų „Viešintiškių pražydinta žemė“ (2008 m.) ir „Iš širdies viešintiškiai“ (2010 m.) tęsinys.

Gausiai susirinkusiems viešintiškiams ir svečiams autorius pasakojo, kad mėgsta lankytis tautodailininkų parodose. Labiausiai jam įsiminė viešintiškių meistrų darbų parodos. Pasidžiaugė Jadvygos Tvarijonavičienės, Aldonos Mickuvienės, Stasės Mardosienės, Vitalios Bieliūnienės ir kitomis parodomis.
Kitų knygoje aprašomų herojų tikros parodos slypi namuose. Tai Marijonos Motuzienės, Janinos Repčienės, Irenos Uzdrienės, Laimos Bubinienės, Aldonos Bivainienės, Dalios Zabielienės...
Autorius pasidžiaugė, kad ir vyrai viešintiškiai su savo medžio drožiniais aktyvūs parodų dalyviai. Tai Alfredas Klimašauskas, Virgilijus Milaknis, Eugenijus Šarauskas, Petras Uzdra. Laičiečio Prano Petronio pateikta daug skulptūrų nuotraukų. Surasta kraštotyrinės medžiagos ir apie L. ir S. Didžiulių gyvenimą, veiklą bei muziejų.
Autorius apgailestavo, kad kuklesnieji viešintiškiai rankdarbius laiko spintose ir senovinėse kraičių skryniose. Todėl nusprendęs talentinguosius viešintiškius surinkti į knygą, kad jų darbus pamatytų ir pasidžiaugtų platesnis visuomenės ratas.
320 puslapių knygoje atkurtos 43 viešintiškių biografijos (iš jų 13 jau mirusių), nufotografuota jų darbų. Knygoje išspausdinta 980 nuotraukų. Didžioji jų dalis paties autoriaus – Tautvilio Užos.
Apie vieną daugiausia kryžiaus kančių patyrusią Rimutę Pankevičienę papasakota išsamiau. Pati Rimutė, būdama beveik 5 metukų, su tėvais buvo ištremta į Sibirą. Ten šeima turėjo daug dirbti, o maisto vos gynėsi nuo bado. Sugalvojo pabėgti. Vargo keliais, traukinių prekiniuose vagonuose grįžo į gimtinę. Kūrėsi kolūkiai. Rimutės tėvas nesutiko stoti į kolūkį, tad pagyvenusi Lietuvoje nepilnus metus šeima antrąkart buvo ištremta į Sibirą. Tėvas ten prižiūrėjo arklius, vėliau bičių užsiveisė. Už medų užsidirbo pinigų ir grįžo į Kupiškį. Rimutė, išėjusi į pensiją, tapė paveikslus, vėliau siuvinėjo kryžiuku. Ji dabar gyvena šalia Kupiškio – Paketurių kaime. Jos daug nuostabaus grožio darbų nuotraukų autorius T. Uža nufotografavęs pateikė skaitytojams.
Knygoje aprašytas buvusio garsaus pokario fotografo Aniceto Pilkos gyvenimas ir kūryba. Nepamiršo ir fotografo – muziejininko Povilo Jurkšto. Įdomią medžiagą pateikė apie Viešintų mokytoją Bronę Malinauskienę, kurios gyvenimo aistra buvo liaudies šokių mokymas. Ji vadovavo keletui šokių kolektyvų, o viena jos grupė buvo patekusi į Respublikinę dainų šventę Vilniuje.
Kraštotyrininkas T. Uža pateikė įdomios medžiagos apie Viešintų dvaro ir miestelio kilmę.
Neužmiršo ir Viešintų krašte gyvenusių rusų sentikių. Pateikė istorinės medžiagos apie jų atsiradimą Lietuvoje ir Viešintų krašte.
Autorius knygoje teigia „Kartą supratau, kad darbų negalime atidėti. Buvo saulėta diena. Plaukė debesėliai ir ėmė lyti. Pasirodė nuostabių spalvų vaivorykštė. Kilo mintis gražų vaizdą su vaivorykšte nufotografuoti. Įbėgau į kambarį atsinešti fotoaparato. Išėjęs apsidairiau, o vaivorykštės jau nebebuvo...“ Įgyvendinkime įdomius sumanymus, nes gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais.
Už ilgametį triūsą leidžiant apie Viešintų kraštą knygas T. Užai dėkojo Anykščių rajono mero patarėjas, buvęs Viešintų seniūnas ir garsus medžio drožėjas Virgilijus Milaknis, seimo narys Jonas Šimėnas, Viešintų seniūnijos seniūnė Janė Každailienė, Viešintų bendruomenės pirmininkas Vitas Zaikauskas, Moterų klubo pirmininkė Daiva Abraškevičienė, Viešintų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Jolanta Mameniškienė ir kiti. Iš Panevėžio atvyko poetas ir kompozitorius Jonas Mališauskas su savo kūrybos dainomis ir jų atlikėjomis Elena Lipskiene ir Stase Gudiene, pasveikino knygos autorių, sugiedojo „Ilgiausių metų...“ ir akordeonu bei skambiomis dainomis linksmino viešintiškius.
Kraštotyrininkas T. Uža savo naujausiomis knygomis apdovanojo tuos, kurie pateko į knygą ar jų šeimos narius ir aktyviausius jo knygų gerbėjus.
Autorius apie savo naujausią knygą išgirdo daug šiltų žodžių, gavo padėkos raštų ir gausybę gėlių. Dalis šių gėlių nukeliavo į kapines, kaip padėka Tautvilio Užos tėveliams.
Šventėje, prie suneštinių vaišių stalo, sulčių ir gaiviųjų gėrimų dar ilgai skambėjo dainos, visus lydėjo džiaugsminga ir pakili nuotaika. Tai buvo didelė dvasios puota!

Jolanta Mameniškienė