Joninių margumynai Budrių bendruomenėje

Pirmieji šviesos spinduliai ryškino nuostabų birželio 23 dienos rytą. Prabilo pirmasis vyturys danguje, iš gandralizdžio išlėkė gandrai ieškoti maisto alkaniems gandriukams, suskambėjo juodojo strazdo trumpa giesmė...

Tik be penkiolikos minučių trečia valanda ir per rasotą pievą įeina žmogelis su kibiru. Traukia jis ramiai prie kūdros, ištraukia bučiuką, kuriame spurda „pulkas“ mažų karosiukų. Pasirodo, žvejys Marijonas ruošiasi į žvejų varžybas. Privažiuoja automobilis, žvejys Marijonas sėda į automobilį ir su kolega Valentinu nulekia prie bendruomenės namų. O ten nebėra kur įvažiuoti, pilna aikštelė automobilių. Sugūžėjo į bendruomenės namus net 25 žvejai. Varžybose dalyvauti pareiškė norą penkios komandos. Pavadinimai išradingi: Šovenių „Sodžialkos“, „Vilnius“, „Paparčio žiedas“, „Šovenių mėgėjai“, „Paežerės“. Sustojo žvejai, atliko mankštą skambant smagiai žvejo dainelei, pasidalino ryto įspūdžiais ir ketvirtą valandą didelė automobilių kalona pajudėjo link Budrių ežero.

Svečiui iš Svirnų Ruteniui Audeniui buvo patikėta paleisti mažuosius Joninių karosiukus į ežerą. Pernykštės žvejų varžybos buvo labai nesėkmingos, tuomet vyriausias žvejys Juozas sakė – „matyt, kad ir žuvys švenčia Jonines“. Šiemet viskas buvo kitaip. Vieni traukė žuvis net sušilę, o kitiem nekibo niekas... Aštuntą ryte susirinkę sverti sugautos žuvies į V. ir R. Kernagių sodybą džiaugėsi dideliu laimikiu. Jis iš tikrųjų buvo rekordinis, pirmą kartą sugauta 25 kg 200 g žuvies! Du dideli karpiai, gražūs blizgantys lynai, karosai, raudės, ešeriai ir viena lydeka, kurią pergudravo svečias iš Anykščių Aurelijus. Nugalėjo „Sodžialkos“ komanda (kapitonas Mindaugas Navickas). Komandos rankose sužibo graži „Karoso karaliaus“ taurė. Pilnas kiemas žvejų ir svečių džiaugėsi, kad šiemet Joninių žuvienė bus ir riebi, ir tiršta, ir labai soti.

Smagi žinia apie žvejus sujudino kaimus į dviračių žygį. Susirinko didelis pulkas žiūrovų. Gudruolių  dviratininkų lenktynių trasos ilgis 13 kilometrų, tačiau greičiausiai važiuoti čia neužtenka, nes reikia aplankyti: „Vaikų priežiūros“, „Augalų pažinimo“, „Policijos patikros“, „Medicinos patikros“, „Sporto“ punktus. Labiausiai visi dviratininkai pyko ant policininkų, kurie rado daug techninių trūkumų dviračiuose ir pažeidimų vairuojant juos, ko gero visi dalyviai gavo baudos kvitus... Tik baudos gana keistos, pavyzdžiui, už pažeidimą padėti dviratį ir žygiuoti atgal tam tikrą kiekį žingsnių. Didžiausia bauda buvo 200 žingsnių atgal. Smagiausia buvo medicinos patikros punkte, kur nustačius vieną ir kitą ligą dviratininkai gaudavo skanių, saldžių vaistų. Pats gražiausias buvo augalų pažinimo punktas, kuriame šventiškai darbavosi Danutė Čiukšienė su dukra ir žentu.

Septynioliktą valandą prie bendruomenės namų esančiame mini futbolo stadione susirinko dar daugiau žiūrovų, nes tradicinėse Joninių futbolo varžybose susitiko Budrių ir Šovenių komandos. Nuostabūs, emocingi žiūrovai džiaugėsi aktyviu futbolu, o komandos stengėsi žaisti gražiai, draugiškai ir gana efektingai. Pranašesni buvo Šoveniečiai, bet nugalėjo draugystė, nes nugalėtojų tortą skanavo abi komandos.

Joninių šventės finalas prasidėjo 21 valandą, kaip ir kasmet prie Pienios užtvankos esančioje kalvoje. Kalvos aikštelėje puikavosi 10 metrų aukščio laužas, kurio viršūnėje plaikstėsi balta „vėliava“ su užrašytu skaičiumi 10. Šiemet bendruomenei sukanka 10 metų, todėl visi renginiai yra skirti šiai sukakčiai. Neįtikėtina, bet dangus vis rodęs juodus debesis taip ir „nepravirko“. Joninių šventinėje stovykloje sklandė įvairiausi gardūs kvapai. Net sušilusi aromatingą žuvienę pilstė Vilma Kernagienė. Ji sakė – „kai žuvies daug, tai ir žuvienės bitonas išvirė“. Kitame stovyklos kampe, prie lauželio, virš kurio kabojo didelis puodas, darbavosi Raimondas. Medžiotojų klubas „Ąžuolynas“ pasiūlė Joninių šventę paremti medžiotojų skanėstu: sriuba, kurios pavadinimas „Šiurpa“. O, kad skani buvo, tai ją išvirus, puodo dugnas greitai pasimatė.

Vėliau prasidėjo įvairios atrakcijos. Vyko pirmasis produktų mėtymo dantimis čempionatas. Šokaladą toliausiai numetė Rūta iš Janušavos ir labai džiaugėsi nugalėjusi penkias konkurentes. Vaisvandenių mėtymo čempionu tapo Raimondas iš Šovenių. Tuomet vyko azartiškasis virvės traukimas...  O 23 valandą suliepsnojo šventinis laužas. Geras, vis dar be lietaus, oras leido išdidžiai liepsnoti. Tik visiems iškilo klausimas, kaip liepsnos „laižydamos“ vėliavą niekaip jos neuždega. Laužas sudegė, o eglinis stiebas liko stovėti, o jo viršuje išdidžiai plėvesavo gal kiek aprūkusi vėliava. Taip niekas ir nematė, kada laužo žarijos pragraužė stiebą ir jis nuvirto. Ryte laužo sutvarkyti atėjęs Dainius Dilys atrišo nuo stiebo „vėliavą“, kuri jau tapo bendruomenės simboliu.

Smagu ir gera, kai maža bendruomenė gali sukurti daug šventinio gėrio. Todėl esu dėkingas visiems, kurie prisidėjo kuriant 2018 m. Joninių margumynus, o visiems kraštiečiams linkiu, kuo nuostabiausių likusios vasaros akimirkų.


Valentinas Gudėnas