POEZIJOS POSMU SUGRĮŽĘ


Kur nors manęs nėra
Kur nors norėčiau būti
Kažkas manęs neras
Rugsėjy ar rugpjūty
Trumpėjančioj dienoj
Ilgėjančioj nakty
Nutolstančioj dainoj
Galbūt visai arti
(Just. Marcinkevičius)

Lapkričio penktadienio pavakarę Anykščių marčiupiečiai susirinko į Anapilin išėjusių klubo narių prisiminimo ir pagerbimo vakarą. Apie kiekvieną Amžinybėn iškeliavusį literatą pasakojo juos pažinoję kolegos, trumpai prisimindami jų gyvenimo ir kūrybos kelią.



Prisiminimais dalinosi Genovaitė Ražanienė, Eugenija Pilinkienė, Veronika Dikčiuvienė, Aldona Širvinskienė, Algirdas Ražinskas, Vygandas Račkaitis ir Milda Telksnytė. Kiekvienam literatui buvo uždegta atminimo žvakutė, skambėjo Violetos Bugenienės (smuikas) ir Roberto Čapkevičiaus (fortepijonas) atliekami kūriniai.

Zenonas Beniulis 1921-1995
Agronomas, eiliavęs savo malonumui ir pirmasis atgimimo metu išdrįsęs atskleisti slaptus savo patriotinės kūrybos puslapius. Pavieniai eilėraščiai publikuoti spaudoje tik po jo mirties sudėti į poetinės kūrybos rinktinę „Ilgai slėptos eilės“.

Julija Biržietytė 1936-2007
Graži apylinkių gamta, derlių brandinantys laukai, visomis metų laikų spalvomis švytintys miškai dainomis liaudies eiliuotoją Juliją Biržietytę paskatino rašyti eiles. J sakydavo, kad prigludę prie medžio įgauname stiprybės naujos...

Janina Cibienė 1932-2003
Jos kūryboje svarbią vietą užėmė tremties, tėvynės meilės ir ilgesio, gamtos pažinimo temos. Kūriniai stiprūs vaizdų tikroviškumu ir autentika, juose netrūksta dramatizmo, būdingo tremtinių, ne savo valia nublokštų į neįsivaizduojamus tolius, kūrybai. Publikuoti įvairiuose rinkiniuose, almanachuose. J. Cibienė nuo 1990 m. buvo Anykščių raj. Literatų klubo „Marčiupys“ narė, nuo 1996 m.- Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Anykščių raj. skyriaus narė. Išleistos keturios poezijos ir dvi prozos knygos.

Aleksas Navickas 1928-2011
Ekonomistas, kūręs ir proza ir eilėmis, šaknimis susijęs su vyskupu Antanu Baranausku.
Nuo vaikystės A. Navickas domėjosi grožine kūryba, pirmąjį eilėraštį sueiliavo dar nemokėdamas skaityti. Ankstyvoji jo kūryba neišliko – pokario metais siaučiant trėmimams kartu su kitu namų turtu dingo ir jo pirmųjų eilėraščių sąsiuviniai. Sunkiai išgyvenęs šį praradimą, jis kelis dešimtmečius išvis buvo nutolęs nuo meninės kūrybos.

Vėl pradėjus rašyti, Alekso kūryba pasižymėjusias jo kartai patraukliu tradiciniu ir sklandžiu eiliavimu, o trumpuose prozos kūrinėliuose derino savo gyvenimiškąją patirtį ir lakią fantaziją. Vienas pirmųjų marčiupiečių, palikęs, ko gero, gausiausią spausdintą palikimą.

Stanislava Platūkienė 1933-2013
Gyvenime - maisto pramonės technologė, širdyje - literatė poetė, sakiusi, kad eilėraštis- ištikimiausias, neišduoda, neapgauna, tai- sielos šauksmas ir nemigo naktų sapnai.

Ieva Rickienė 1927-2007
Pedagogė, literatė poetė. Tradicinis eiliavimas su ryškiais tautosakos motyvais ir gimtojo kaimo atsiminimai atgimė knygose, publikuoti periodinėje spaudoje.

Bronislava Seneckienė 1929-2005
Gydytoja terapeutė širdies nerimą išliejusi eilėmis. „Poezija- gyvenimo aistra“- teigė Bronislava.

Ona Šakėnienė 1923-1999
Pedagogė lituanistė, literatė poetė, publicistė, visuomenininkė. Jaunystėje gyvenusi pas rašytoją A. Vienuolį, galbūt, tai ir įtakojo jos gyvenimo kelią. Kūrybinis palikimas atskira knygele buvo išleistas tik po mirties.

Karolis Širvinskas 1980-2001
Jam buvo skirta vos dvidešimt vieneri gyvenimo metai. Dvasininkas klierikas, dailininkas mėgėjas, literatas poetas po mirties tapo „Baltuoju balandžiu“ - globojančiu ir remiančiu kūrėjus.

Kazimieras Zulonas 1927-1997
Pedagogas lituanistas, kultūros organizatorius, literatas.

„Parašiau du eilėraščius bet nesu savyje patenkintas – vis trokštu daugiau. Mano kūrybinis nerimas niekados neužges! Noriu daug rašyti...“
Iš tikrųjų literato sukurta eilėraščių nemažai, rašė ne tik lietuvių, bet ir latvių, rusų kalbomis. Išspausdinta tik keletas jų. Ir tai – jau praėjus daugiau kaip keturiems dešimtmečiams nuo pirmųjų kūrybos bandymų. Artimųjų išsaugotas dienoraštis atskleidė visai kitokią Kazimiero Zulono asmenybę- giliai tikinčio, dvasingo, rūpestingo ir jautraus.

Akvilė Žąsinaitė-Giliauskienė 1940-2016
Eiliuoti pradėjo dar vaikystėje, o kūrė visą gyvenimą. Eilėraščiai atspindi skirtingus gyvenimo laikotarpius: romantika, meilės lyrika jaunystėje, vėliau - atsirado gyvenimo prasmės ieškojimas, religinė tematika. Brandžiausius posmus autorė sukūrė Atgimimo laikotarpiu: jos eilėse tėvynės meilė, rūpestis dėl Lietuvos likimo, tremtinių skaudūs išgyvenimai. Dar nėra nei metų, kaip poetė iškeliavo į amžinybę. Jos prisiminimui sūnus Dainius pasirūpino pakartotinai išleisti knygą - „Rudeninį laišką“.

Pagerbę išėjusiuosius tylos minute, prie kavos puodelio marčiupiečiai dalinosi prisiminimais, pasidžiaugė ką tik pasirodžiusia dar viena klubo narių kūrybos sutelktine, kurioje prozos ir poezijos kūrinius publikuoja per trisdešimt rajono literatų.

Marčiupiečiai