Mykolui Biržiškai - 130

MYKOLAS BIRŽIŠKAMYKOLAS BIRŽIŠKA – lietuvių literatūros istorikas, lietuvių tautosakos tyrinėtojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Paroda skirta 130-osioms M. Biržiškos gimimo metinėms
 
„Esu kultūrininkas, bet Tautos reikalas nuolat verčia mane, kurio gyvenimo takas eina greta jos kelio <...> ne kartą ir politikos imtis.“    Mykolas Biržiška

 

 

 

Foto iš: http://lt.wikipedia.org

 

    
Apie parodą
Mykolo Biržiškos biografija
Nepriklausomybės Akto signataro kūrybinė veikla

 


APIE PARODĄ
MYKOLAS BIRŽIŠKA 

2012 m. rugpjūčio 24 d. sukanka 130 metų, kai gimė lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, lietuvių tautosakos tyrinėtojas,  visuomenės veikėjas, pedagogas, publicistas Mykolas Biržiška. Ta proga pristatoma virtuali paroda, skirta iškiliai XX a. Lietuvos asmenybei. Parodoje trumpai apžvelgiama M. Biržiškos biografija, visuomeninė, literatūrinė bei kultūrinė Nepriklausomybės Akto signataro veikla.

 

 

 

 

Foto iš : http://mokovas.wordpress.com

 

 

1918 m. vasario 16–tosios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras MYKOLAS BIRŽIŠKA

MYKOLAS BIRŽIŠKA
Gimė 1882.08.24 Mažeikių aps., Viekšniuose.

Lietuvos socialdemokratų partijos narys (1905–1917), Lietuvių seimo Vilniuje (1905) dalyvis, Lietuvos mokslų draugijos narys (nuo 1908), Vilniaus lietuvių gimnazijos direktorius (1915–1922), vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) organizatorių, vienas Nepriklausomybės akto projekto autorių, švietimo ministras (1918–1919), delegacijos derybų su lenkais Suvalkuose narys (1920), Lietuvos universiteto (vėliau — Vytauto Didžiojo universiteto) profesorius, prorektorius (1922–1926, 1927–1939), rektorius (1926–1927), Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius (1940–1944), vienas Vilniaus vadavimo sąjungos įkūrėjų ir jos centro komiteto pirmininkas (1925–1935), „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktorius (nuo 1932), Pabaltijo universiteto Hamburgo profesorius (1946–1949). Mirė 1962.08.24 Los Andžele, palaidotas Los Andželo lietuvių kapinėse (JAV)."

Foto iš http://old.kvb.lt

  

Atgal

 

 

MYKOLO BIRŽIŠKOS (1882–1962) BIOGRAFIJA

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Biržiška gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose (dab. Mažeikių r.), bajorų šeimoje. Baigęs Šiaulių gimnaziją, 1901 m. įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, lankė paskaitas ir Istorijos-filologijos fakultete, kaupė lietuvių literatūros istorijos medžiagą.
Maskvoje M. Biržiška priklausė slaptai Lietuvių studentų draugijai, greit tapo vienu iš jos vicepirmininkų. 1904 m. lenkų ir rusų spaudoje paskelbė pirmuosius lietuvių literatūros ir kultūros istorijos tyrinėjimus. 1903–1904 m. dirbo Maskvos universiteto Filologijos draugijos vakarų slavų sekcijos sekretoriumi. Sutelkė tautiečių studentų kuopelę, tyrinėjusią lietuvių literatūros istoriją. Lankėsi socialdemokratinio jaunimo susibūrimuose Maskvoje ir įvairiose Lietuvos vietovėse. 1904 m. gruodžio mėn. dalyvavo Maskvos studentų ir darbininkų demonstracijose. 1905–1917 m. M. Biržiška priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai, bendradarbiavo kairiosios krypties periodiniuose leidiniuose „Darbininkų balsas“, „Echo życia robotniczego na Litwie“, „Gazeta Wilenska“, „Naujoji gadynė“. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime.
1907 m., baigęs universitetą, M. Biržiška apsigyveno Vilniuje. Iki 1909 m. dirbo žinomo advokato T. Vrublevskio padėjėju, daug laiko skyrė literatūros istorijos tyrinėjimams ir visuomeninei veiklai. Redagavo savaitraštį „Žarija“, žurnalą „Visuomenė“. 1907–1908 m. rengė lietuvių ir lenkų visuomeninės veiklos apžvalgas rusų dienraščiui „Severo-zapadnyj golos“. 1908–1909 m. buvo „Vilniaus žinių“ redakcijos sekretoriumi. 1908 m. tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu, 1908–1922 m. dirbo jos vadovybėje ir žurnalo „Lietuvių tauta“ redakcijoje, 1917–1922 m. – ir Vadovėlių komisijoje.
1909–1915 m. M. Biržiška dirbo Vilniaus žemės banke. 1915–1922 m. vadovavo Vilniaus lietuvių gimnazijai. Priklausė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetui. Dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, joje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. M. Sleževičiaus sudarytame Ministrų kabinete signataras nuo 1918 m. pabaigos iki 1919 m. kovo 12 d. vadovavo Švietimo ministerijai.
 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
• Sėdi: J. Vileišis, dr. J. Šaulys, kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, Stp. Kairys, J. Smilgevičius.
• Stovi: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, M. Biržiška, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis.
Foto iš http://lt.wikipedia.org

 

Iki 1922 m. M. Biržiška gyveno Vilniuje. 1919–1922 m. buvo Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininku, redagavo lietuvių laikraščius lenkų ir rusų kalbomis. Faktiškai vadovavo Lietuvių mokslo draugijos Aukštiesiems lietuvių mokslo kursams, juose dėstė lietuvių ir lenkų kalbas. 1920 m. M. Biržiška dalyvavo Suvalkų taikos derybose su Lenkija. Įsikūręs Kaune, dėstė Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete, nuo 1927 m. – profesorius. Šešerius metus vadovavo Humanitarinių mokslų fakultetui, 1925–1926 m. buvo universiteto prorektorius, 1926–1927 m. – rektorius. 1922–1930 m. M. Biržiška vadovavo „Aušros“ berniukų gimnazijai. Daug laiko skyrė visuomeninei veiklai. 1925–1935 m. signataras buvo Vilniaus vadavimo sąjungos Centro komiteto pirmininkas. Nuo 1939 m. dėstė Vilniaus universitete, 1940–1944 m. buvo šio universiteto rektorius.
 
Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos

Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos
Foto iš  http://lt.wikipedia.org

 

 

M. Biržiška parengė lietuvių literatūros ir kultūros istorijos, folkloro tyrinėjimo darbų, senosios literatūros publikacijų, tarp jų: fotografuotinį M. Daukšos „Postilės“ leidimą (1926), chrestomatiją „Rinktiniai mūsų senovės raštai“ (1927), trečią L. Rėzos „Dainų“ leidimą, su broliu Vaclovu – S. Daukanto „Darbus senųjų lietuvių ir žemaičių“ (1929). Dirbo rengiant „Lietuviškąją enciklopediją“, buvo jos viceredaktoriumi. 1944 m. M. Biržiška pasitraukė į Vakarus. Dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija), 1949 m. emigravo į JAV. Su broliu Viktoru parengė Vaclovo Biržiškos „Aleksandryną“ (3 t., 1960–1965).
Mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele, palaidotas Los Andželo Kalvarijos kapinėse, Šv. Pilypo mauzoliejuje.
Plačiau http://www.lnm.lt

 

Paminklo broliams Biržiškoms ir jų tėvams atminti Viekšniuose fragmentas

Paminklo broliams Biržiškoms ir jų tėvams atminti Viekšniuose fragmentas
Foto iš  http://lt.wikipedia.org

 

Atgal


MYKOLO BIRŽIŠKOS KŪRYBINĖ VEIKLA

BIRŽIŠKA, M. Dėl mūsų sostinės, London: Nida Press, 1962
BIRŽIŠKA, M. Dėl mūsų sostinės, London: Nida Press, 1962.

BIRŽIŠKA, M. Senasis Vilniaus universitetas, London: Nida Press, 1955
BIRŽIŠKA, M. Senasis Vilniaus universitetas, London: Nida Press, 1955.

BIRŽIŠKA, M. Vilniaus universitetas, 1940-1941 m., Memmingenas: Mintis, 1948
BIRŽIŠKA, M. Vilniaus universitetas, 1940-1941 m., Memmingenas: Mintis, 1948.

BIRŽIŠKA, V. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV-XVIII amžiais / redagavo ir papildė M. Biržiška. Chicago: Lituanistikos instituto leidykla, 1987
BIRŽIŠKA, V. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV-XVIII amžiais / redagavo ir papildė M. Biržiška. Chicago: Lituanistikos instituto leidykla, 1987.

 

  

PŠIBILSKIS V. B., Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai : monografija, Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
PŠIBILSKIS V. B., Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai : monografija, Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
Foto iš  http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7144&;p_k=1

 


PŠIBILSKIS V. B., Mykolas Biržiška ir Vilniaus universitetas : veiklos studija ir atsiminimų publikacija, Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005.
PŠIBILSKIS V. B., Mykolas Biržiška ir Vilniaus universitetas : veiklos studija ir atsiminimų publikacija, Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005.
Foto iš  http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7144&;p_k=1

 

 Parodą rengė vyr. bibliotekininkė Birutė Venteraitienė

Atgal