Sausio speige pražydo sodai

Prieš 30 metų žvarbią sausio 29-ąją mirė rašytoja Bronė Buivydaitė-Tyrų Duktė (1895-1984). Šiai datai atminti, A.Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojų pakviesti, sausio 31 d. į kultūros vakarą „Išėjau į šviesą, kad paregėčiau tiesą“ Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje susirinko Bronės Buivydaitės asmenybės ir kūrybos gerbėjai.

Bronės Buivydaitės žemė

Vakaro vedėjas A.Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas apžvelgė Bronės Buivydaitės-rašytojos poetės, prozininkės, dramaturgės, pedagogės kelią. „Anykščius galima vadinti ne tik Konstantino Sirvydo, Antano Baranausko, Juozo Tumo-Vaižganto, bet ir Bronės Buivydaitės žeme. Priimkime jos gyvenimą ir gyvenimo patirtį, jos pagarbą žmogui kaip pamoką“,- sakė Antanas Verbickas.

„Sielos kančia - dalia kasdienė“

Anykščių baladė „Šventoji“ grąžino į laikus, kai ją skaitydavo garbioji Bronės Buivydaitės mokinė Domicelė Kazlauskaitė-Kunčinienė. Balades „Karalienės liūnas“ ir „Marčiupys“ skaitė A. Baranausko pagrindinės mokyklos moksleiviai.
Balades „Karalienės liūnas“ ir „Marčiupys“ skaitė A. Baranausko pagrindinės mokyklos moksleiviai  

„Kūrinius pavadinčiau klasika“Vakaro svečias literatūrologas doc. dr. Kęstutis Urba

Vakaro svečias literatūrologas doc. dr. Kęstutis Urba įvardijo rašytojos vietą lietuvių literatūros istorijoje: „Apie Bronę Buivydaitę kalbu savo studentams. Kelios  kartos užaugo su jos apysaka „Auksinis batelis“. Įsiminė studento pastabėlė skliaustuose didžiosiomis raidėmis: MĖGSTAMIAUSIA MANO MOČIUTĖS KNYGA. To meto kontekste šią apysaką ir kitus jos kūrinius pavadinčiau klasika. Intriguoja pažintinis lygmuo, socialiniai buitiniai elementai, psichologinės įžvalgos, raidos psichologija ir net švelni erotika romane iš mokytojų ir mokinių gyvenimo „Atversti lapai“. Rašytojos gimimo jubiliejui – lapkričio 26 d.- jis pasiūlė pakartotinai išleisti romaną „Atversti lapai“ ir surengti konferenciją.

Vakaro viešnia rašytoja Gintarė Adomaitytė „Auksinio batelio“ temą pratęsė vakaro viešnia rašytoja Gintarė Adomaitytė. Viešnia yra išleidusi knygą „Sparnuotos iškabos“ apie XIX a. gimusius rašytojus, kūrusius vaikams – joje yra ir Bronės Buivydaitės pavardė. „Auksinis batelis“ buvo ir mano vaikystės knyga. Man ir dabar patinka pasakos, turinčios etiką ir estetiką. Siūlau organizuoti moksleivių konkursus – pratęsti patikusių knygų siužetus“,- sakė ji ir prisipažino rašanti novelę „Mano raišoji sesuo“.

Balsai iš anapus Atlanto ir amžinybės

1972 m. balandžio 29 d. Čikagoje pastatyta ir atlikta Kazimiero Viktoro Banaičio opera „Jūratė ir Kastytis”, libretą operai parašė Bronė Buivydaitė.

5 valandų įrašas pasiekė ir Anykščius. Vakaro metu skambėjo ištrauka iš šios operos, primindama trapaus gyvenimo didingumą: 1984 m. žvarbią sausio 29-ąją Anapilin iškeliavo Anykščių krašto dukra Bronė Buivydaitė. Jos kapą Anykščių kapinėse ženklina paminklinis akmuo su portretiniu bareljefu ir epitafija: „Išėjau į šviesą, kad praregėčiau tiesą“.

„Kvepėjimas žydinčio sodo“

Anykštėnams liko Bronės Buivydaitės eilėraščiai, baladės, pasakos, apysakos, romanai, pjesės, autobiografinės knygos, kurių ištraukas skaitė J. Biliūno gimnazijos moksleiviai.

Liko šviesaus gyvenimo metafora – žydintis sodas, kuris speiguotą sausio 31-osios vakarą Bronės Buivydaitės eilėmis pražydo J.Biliūno gimnazijos mokytojos Rasos Poškuvienės asmenyje: /kvepėjimas žydinčio sodo/ saulės paukščiai į mano sodus atskrido ir viltis/Aš vis laukiu, laukiu, laukiu ir tikiu.

Parengė:
Aušra Miškinienė
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
direktoriaus pavaduotoja

Violetos Matelienės nuotraukos