Tai prisiminimų knyga, kuriuos autorė surinko po kruopelytę ir vaizdžiai parodo to meto žmonių pasipriešinimą ir troškimą būti laisvais. Sudėtus prisiminimus, autorė, skiria dėdės atminimui. Regina prisipažįsta: „Augau matydama pagrindinio herojaus motinos ašaras, kuri vis laukė grįžtančio sūnaus“.

Eugenija Pilinkienė džiaugėsi, kad autorė sugeba giliai jausti, numatyti ir išleido tokią knygą. Ji sako: „Rašyti apie gyvenimą svarbu, nes tai yra kraštotyra, nes kiekvienas žmogus, eidamas per gyvenimą palieka savo pėdsaką“.

Šventinę nuotaiką sukūrė Stefanijos Bugailiškienės vadovaujamo „Bočių“ ansamblio dainininkai.

O mes, literatai, Reginą pažįstame daugiau iš jos įtaigių ir gilių poezijos posmų:

 

Susijunkime, pasaulio motinos

 

Susikibkim rankomis, pasaulio motinos,

Mirties angelą užstokim nuo vaikų.

Permaldaukim pragarą besotį,

Giltinėm beieškantį aukų.

 

Ar ne mums jų pirmas žvilgsnis skirtas

Ir delniuko tvinksnio šiluma?

Ar ne mes juos savo pienu girdom?..

Juk visus mus jungia artuma...

 

Motinos, pažvelkime į medį,

Kiek jame tvirtumo ir rimties...

Žvelkime į paukštį, vaiką, vedantį

Iš ledinio speigo netekties...

 

Susikibkim rankomis, sesutės.

Lai nurimsta žemėje audra.

Žemės motina pagimdė Dievą kūtėj –

Argi mes nebūsime su ja?

                       Regina Karaznevičienė

 

„Marčiupio“ klubo literatė Zita Butkutė

Dainiaus Žąsino nuotraukos