Spalio 2 dieną į Pakruojo dvarą buvo sukviesti mėgstantys eiliuotą žodį ir muziką.

Kai atvykome – o atvykome pavėlavę – dvaro menėse jau karaliavo muzika ir skambus solistės balsas. Dvaro ovalioji salė negalėjo sutalpinti visų susirinkusiųjų, todėl net šalia esančios patalpos priglaudė klausytojus. Pats šventės pavadinimas „Išpažintis pasauliui ir sau“ nuteikė gilesniems pamąstymams. Juo labiau, kad tai yra paties legendinio „razbaininko“ Tado Blindos gimtasis kraštas. Dvaro kiemas ir apylinkės vos tik įžengus priminė Tado Blindos patyčias ir nuplaktus ponulius. Ar tik nebus iškratyti ir mūsų poezijos maišeliai, ir viskas padalinta visiems ir po lygiai?

Tačiau kuriantys žmonės ir patys noriai dalinosi savo kūryba ir atidavė, ką turėjo geriausio. Kaip, beje, ir šeimininkai, Pakruojo literatų klubas „Židinys“ (vadovė Edita Kurauskienė), kurie sukvietę svečius pasiūlė įdomią programą ir gausų vaišių stalą.

Malonu buvo klausytis solistės iš Kelmės Dianos Tiškovaitės atliekamų dainų ir arijų. Jai pritarė koncertmeisterė iš Rozalimo Rasa Vaigauskaitė. O aktorė Regina Arbačiauskaitė priminė romantizmo epochos kompozitorius, skaitydama pasakojimus apie juos.

Literatų pasirodymą pradėjo ir, aišku, anykštėnus labai nustebino, mūsų jau pamėgta, visada linksma ir žavinga Ilona Bumblauskienė kartu su Viktoru Gulbinu parodžiusi muzikinę – literatūrinę programą.

O po to ir prasidėjo! Savo kūrybą atskleidė ir išpažino Jonavos „Šaltinio“, Biržų rajono „Versmės“, Kelmės rajono „Vieversio“, Pasvalio „Užuovėjos“, Joniškio rajono „Audruvės“, Šiaulių „Verdenės“ literatų klubų nariai, Šiaulių humanitarinės studijos „Plėviasparniai“, Šiaulių “Menų šaltinio“ kūrėjai.

Anykštėnas Vidmantas Plėta atliko Vladimiro Vysockio dainas, o Rita Tulušienė nuo „Marčiupio“ literatų klubo pasiūlė dvare pradėti kaupti biblioteką (mat buvusioji yra sunaikinta) ir padovanojo, kaip pirmąją knygą, anykštėnų meilės rinkinį „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadinam“.

Kokia ypatinga pati poezija, koks ypatingas poezijos metas, koks ypatingas žmogus, ieškantis savęs ir bandantis vaikščioti ne žeme? Aš nežinau. Žinau tik, kad viskam yra laikas. Ir tas vakaras buvo būtent tas laikas, kai galėjome būti ne kasdienybėje.

Ačiū anykštėnai taria Pakruojo literatų klubui „Židinys“, rėmėjams - Anykščių rajono savivaldybei ir bičiuliams už nuostabias vakaro akimirkas

Zita Butkutė

Į viršų